Žemaitijos nacionalinis parkas šią vasarą tapo netikėtos ir liūdnos istorijos vieta. Po jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) lizdu buvo rasti jauniklio palaikai. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų būti laikoma natūraliu gamtos ciklu. Visgi šalia jauniklio kaulų ir plunksnų rastas ryškus žvejybinis vobleris su metaliniais kabliukais. Šis radinys iškėlė skaudžių klausimų apie žmogaus veiklos pėdsakus net atokiausiuose gamtos kampeliuose.
Pasak biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistės Dovilės Staponkienės, nėra abejonių, kad voblerį į lizdą atnešė patys suaugę ereliai kartu su žuvimi. Labiausiai tikėtina, kad voblerio kabliukai liko įstrigę žuvyje, kai ši nutraukė valą. Toks laimikis, iš pirmo žvilgsnio atrodęs kaip įprasta žuvis, tapo mirtinu spąstu jaunikliui, kuris galbūt ryjo grobį per greitai ir kartu prarijo kabliukus.
Ne pirmas atvejis Europoje
Nors Lietuvoje tai itin retas įvykis, panašių incidentų Europoje jau yra pasitaikę. 2015 m. Škotijoje šešių savaičių jūrinio erelio jauniklis buvo išgelbėtas po to, kai prarijo du žvejybinius kabliukus. Laimei, paukštį pavyko laiku operuoti ir išgelbėti. Tačiau šį kartą Lietuvoje pagalba atėjo per vėlai – jauniklis neišgyveno.
Tai tik dar kartą patvirtina, kad net ir netyčiniai žvejų veiksmai gali turėti pražūtingų pasekmių laukiniams gyvūnams, ypač plėšriesiems paukščiams, kurie minta žuvimi.
Planuojamas švino draudimas žvejyboje
Šis atvejis pasirodė kaip tik tuo metu, kai Europos Komisija svarsto naują REACH reglamento projektą, kuriuo būtų palaipsniui uždraustas švino naudojimas žvejybiniuose įrankiuose. Pagal siūlomą tvarką:
Žvejybos reikmenys, kuriuose yra daugiau kaip 1 % švino, bus palaipsniui išimami iš apyvartos.
Mažesnių nei 50 g svarelių naudojimas būtų uždraustas per 3 metus, didesnių – per 5 metus.
Kai kurie svareliai, paliekami vandenyje („drop-in sinkers“), būtų draudžiami vos po 6 mėn.
Šis reglamentas dar svarstomas, tačiau aišku viena – Europa juda link vis didesnio aplinkosaugos griežtinimo ir gyvūnų apsaugos nuo netiesioginio žmogaus poveikio.
Šio jūrinio erelio jauniklio žūtis nebuvo nulemta švino, taršos ar ligos. Jis greičiausiai žuvo dėl to, kad suvalgė žuvį su įstrigusiu vobleriu netiesiogiai.
Viešoji reakcija: makšķerė – ne grėsmė rūšims
Ši jūrinio erelio jauniklio žūtis neliko nepastebėta ir socialiniuose tinkluose. Nors daugelis komentatorių išreiškė nuoširdų liūdesį dėl reto paukščio žūties, kartu skambėjo ir racionalesni balsai. „Liūdna, kad žuvo toks įspūdingas paukštis, kurio populiacijos atkūrimui skiriama tiek pastangų, bet tai tikrai nėra priežastis kelti bangas dėl visos žvejybos“, – komentavo vienas naudotojas.
Daugelis pastebi, kad vienas toks atvejis – ypač retas ir sunkiai nuspėjamas – neturėtų tapti pretekstu riboti vieną seniausių žmonių veiklų gamtoje. Ironiškai buvo pastebėta, kad „nebent norim grįžti prie žvejybos rankomis, nes net su tinklu žuvies lizdan neišneši“. Kaip ir medžioklė, žvejyba žmonėms visada buvo natūrali veikla, glaudžiai susijusi su išlikimu, tradicijomis ir buvimu gamtoje.
Komentatoriai sutaria – tokios nelaimės kaip ši yra skaudžios, tačiau jos neturėtų virsti pagrindu priimti griežtus, emocijomis paremtus sprendimus. Kur kas svarbiau – šviesti žvejus apie atsakomybę ir pagarbą gamtai, o ne kurti bausmių mechanizmus, kurie mažai ką pakeis praktikoje.
Lokys nužudo visus šeimos vilkiukus, o elniai ieško prieglobsčio šalia žmonių. Miško naujienos #9
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
