Černobylio uždaroje zonoje pirmą kartą pastebėti šunys, kurių kailis – neįprastai mėlynas. Šie gyvūnai atrodo sveiki, aktyvūs ir, kaip rodo pirmieji tyrimai, pasižymi ypatingu atsparumu radiacijai bei aplinkos taršai. Tai sužadino mokslininkų smalsumą ir paskatino naujus genetinius tyrimus.
Mėlynas kailis – mutacija ar cheminės medžiagos?
Apie neįprastos spalvos šunis pirmieji pranešė savanoriai iš organizacijos Dogs of Chernobyl, jau daugelį metų besirūpinantys laukiniais ir pusiau laukiniais šunimis Černobylio zonoje. Jie teigė, kad tokios spalvos gyvūnų anksčiau nebuvo matę.
„Praėjusią savaitę jie dar nebuvo mėlyni. Mes nežinome priežasties ir bandome juos sugauti, kad išsiaiškintume, kas nutiko“, – sakė savanoriai. Viena iš versijų – kontaktas su cheminėmis medžiagomis.
Nepaisant spalvos, šunys atrodo visiškai sveiki. Nuo 2017 metų savanoriai reguliariai maitina apie 700 šunų ir suteikia jiems veterinarinę priežiūrą. Tai – naminiai gyvūnai, kuriuos gyventojai paliko po 1986 m. Černobylio katastrofos, ir jų palikuonys, per dešimtmečius prisitaikę gyventi ekstremalioje aplinkoje.
Gyvūnai, prisitaikę prie radiacijos
Mokslininkai nustatė, kad Černobylio gyvūnai išmoko išgyventi ten, kur žmogus ilgai neištvertų. Jie tapo atsparesni radiacijai, sunkiųjų metalų ir toksinių junginių poveikiui.
Ištyrus 116 šunų kraujo mėginius, paaiškėjo, kad egzistuoja dvi genetiškai skirtingos populiacijos, kurios sugebėjo daugintis itin toksiškomis sąlygomis.
Kolumbijos universiteto profesorius Normanas Kleimanas aiškino:
„Dvi nedidelės šunų grupės kažkokiu būdu išgyveno itin pavojingoje aplinkoje. Mes žengiame pirmuosius žingsnius siekdami suprasti, kaip ilgalaikis aplinkos pavojų poveikis galėjo paveikti jų genomą.“
Genetinė analizė atskleidė beveik 400 DNR vietų su neįprastomis mutacijomis ir 52 genus, susijusius su radiacijos bei aplinkos tarša. Šie genetiniai pokyčiai perduodami palikuonims, todėl Černobylio šunys gali būti unikalus pavyzdys, kaip gyvūnai prisitaiko prie itin nepalankių sąlygų.
Didžiausia branduolinės energetikos katastrofa
1986 m. balandžio 26-osios naktį, 1 valandą 23 minutės, sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Tai buvo didžiausia civilinė branduolinė katastrofa istorijoje. Eksperimento metu darbuotojai išjungė apsauginius saugiklius, kurie turėjo sustabdyti bandymą, jei kas nors vyktų ne taip. Po 44 sekundžių reaktorius tapo nekontroliuojamas ir įvyko sprogimas. Tūkstančio tonų svorio plieninė plokštė buvo išmesta į orą, o grafitinis reaktoriaus apvalkalas užsiliepsnojo.
Į atmosferą pateko daugiau nei 40 rūšių radioaktyvių izotopų, o sprogimo galia šimtą kartų viršijo Hirosimos ir Nagasakio atominių bombų jėgą. Nuo taršos labiausiai nukentėjo Ukraina, Baltarusija ir Rusija.
Iškart po sprogimo žuvo 31 žmogus, tačiau apie 600 000 karių, gaisrininkų ir civilių dalyvavo gaisro gesinime bei padarinių likvidavime. Daugelis jų gavo mirtinas radiacijos dozes. Bendrai spėjama, kad radiacija paveikė daugiau kaip 8 milijonus žmonių, o pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis – katastrofos pasekmėmis mirė apie 170 tūkstančių žmonių.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
