Švedijos nacionalinis gyvūnas paprastasis briedis pastaraisiais dešimtmečiais patiria ryškų populiacijos nuosmukį, kuris kelia vis didesnį nerimą mokslininkams, gamtosaugininkams, medžioklės ūkio specialistams ir turizmo atstovams. Jeigu tendencijos nesikeis, šalies institucijos neatmeta galimybės, kad ši rūšis artimiausiais metais gali būti įtraukta į nacionalinį nykstančių rūšių vertinimo sąrašą, kuriame fiksuojamos rūšys, turinčios ilgalaikio mažėjimo požymių.
1990-ųjų pradžioje Švedijoje gyveno apie 350 tūkstančių briedžių. Oficialūs regionų skaičiavimai ir moksliniai tyrimai rodo, kad prieš pastaruosius medžioklės sezonus jų skaičius sumažėjo iki maždaug 250 tūkstančių. Tai vienas ryškiausių populiacijos kritimų per šiuolaikinę stebėsenos istoriją ir vienas aiškiausių signalų, kad briedžių gausumas nebeatsistato natūraliai.
Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas (SLU) šį nuosmukį sieja su keliomis ilgalaikėmis, patikimais duomenimis pagrįstomis priežastimis. Viena jų yra intensyvėjanti miškų ūkio veikla, keičianti jaunuolynų struktūrą. Jauni lapuočių medynai yra svarbiausias briedžių veršelių mitybos šaltinis, o jų sumažėjimas tiesiogiai veikia jauniklių išgyvenamumą. Kai kuriuose regionuose užfiksuotas vos apie 50 procentų veršelių išlikimas iki žiemos, o tai yra kritiškai žemas rodiklis.
Kitas svarbus veiksnys yra plėšrūnų populiacijų augimas. Vilkai ir rudieji lokiai Švedijoje atsistato po ilgo nykimo laikotarpio. SLU tyrėjai pažymi, kad tam tikruose regionuose vilkai sudaro reikšmingą veršelių mirtingumo dalį, o tai dar labiau prisideda prie populiacijos silpnėjimo. Kai kuriuose rajonuose veršelių žūčių dėl plėšrūnų poveikio dalis siekia iki trečdalio.
Švedijoje šiuo metu gyvena apie 300–340 vilkų, sudarančių kelias dešimtis šeimų, o rudųjų lokių populiacija siekia maždaug 2800–2900 individų, todėl lokiai šalyje yra gerokai gausesni nei vilkai.
Svarbus veiksnys yra ir ilgametis medžioklės spaudimas. Nors pastaraisiais metais medžiotojų organizacijos savanoriškai mažina sumedžiojamų briedžių skaičių, ypač patelių, ankstesnių dešimtmečių intensyvesnės medžioklės strategijos turėjo ilgalaikių pasekmių, kurias dabar bandoma koreguoti. Regioniniai duomenys rodo, kad kai kur sumedžiojimo mažinimas jau davė stabilizacijos požymių, tačiau bendras šalies mastu vaizdas išlieka problemiškas.
Švedijos gamtos tyrimų taryba Naturvårdsverket patvirtina, kad svarstoma įtraukti briedį į rūšis, kurioms būtinas papildomas populiacijos būklės vertinimas. Tai nereiškia, kad rūšis būtų įregistruota kaip nykstanti, tačiau tokia kategorizacija signalizuotų, kad būtina nuolat stebėti skaičius ir, jei reikės, taikyti apsaugos ar valdymo priemones.
Pokyčius fiksuoja ne tik mokslininkai, bet ir kultūros bei turizmo sektoriai. Fotografas Martenas Lundgrenas, daugiau nei dešimtmetį fotografuojantis briedžius Kolmordeno miškuose, pripažįsta, kad pastaraisiais metais gyvūnus aptikti tampa gerokai sunkiau. Briedis ilgą laiką buvo šių miškų simbolis, o šiandien jis pasirodo rečiau, todėl vis daugiau momentų lieka tik archyviniuose kadruose.
Turizmo įmonės, organizuojančios briedžių safari ekskursijas, taip pat praneša apie mažėjantį gyvūnų stebėjimų skaičių. Lankytojai dažnai renkasi Švediją būtent dėl galimybės pamatyti briedį natūralioje aplinkoje, todėl ilgalaikis populiacijos nuosmukis gali turėti įtakos ir jų veiklai.
Nors kai kuriuose Švedijos regionuose 2024–2025 metais fiksuojami pirmieji stabilizacijos požymiai, bendras šalies mastu populiacijos dinamikos vaizdas išlieka sudėtingas. Mokslininkai pabrėžia, kad norint atkurti tvarų briedžių populiacijos stabilumą, būtinos derinamos miškų ūkio priemonės, tikslingas medžioklės valdymas ir plėšrūnų populiacijų stebėsena.
Jeigu nori, galiu papildyti atskira dalimi tik su oficialių šaltinių ištraukomis iš SLU, SVT Nyheter, Naturvårdsverket ir regioninių briedžių apskaitų.
“Tylėk! Jis sudaužys mūsų automobilį!” Kai briedis apsisuka ir puola medžiotojo automobilį
Prenumeruokite čia!
