Po Briero pelkių ir Didžiojo Lieu ežero atvejų, paukščių botulizmo protrūkiai fiksuoti Sen Nazere ir Sekline (Šiaurės Prancūzija).
Labai karštos oro sąlygos kartu su sumažėjusiu vandens lygiu sukėlė botulizmo epidemijas. Naujausi atvejai nustatyti Sen Nazere ir Sekline. Šaltinis čia
Kas yra paukščių botulizmas?
Paukščių botulizmas – tai bakterijos Clostridium botulinum sukeliama liga. Ši bakterija dauginasi dumble ir nejudančiame vandenyje, ypač kai temperatūra pakyla ir deguonies kiekis sumažėja. Ji gamina nuodingą toksiną, kuris sukelia raumenų paralyžių. Paukščiai užsikrečia, kai praryja toksiną su maistu ar vandeniu, taip pat suėsdami užkrėstus vabzdžius ar kitų nugaišusių paukščių liekanas. Liga gali išplisti labai greitai, nes nugaišę paukščiai tampa infekcijos šaltiniu.
Žmonėms ši liga retai perduodama iš aplinkos – dažniausiai botulizmas pasireiškia kaip maisto kilmės infekcija. Tačiau paukščių botulizmas yra viena pagrindinių vandens paukščių masinės žūties priežasčių visame pasaulyje.
Paukščių botulizmas Seklino kanale (Šiaurė)
Nuo rugpjūčio vidurio Seklino kanale rasta nugaišusių laukinių ančių. Pirmieji šiurpius radinius pastebėjo praeiviai: pirmą dieną 4–5 antys, o kitomis dienomis – dar apie dešimt. Atlikti tyrimai patvirtino paukščių botulizmo atvejus. Seklino savivaldybė savo pranešime gyventojus ramina.
„Paukščių botulizmas gali sukelti didelį vandens paukščių mirtingumą. Žmonėms botulizmas išlieka reta liga, dažniausiai kilusi iš maisto. Atsargumo dėlei rekomenduojame neliesti nugaišusių ar sergančių paukščių ir laikyti šunis atokiau nuo kanalo pakrančių. Lilio Europos metropolio institucija, atsakinga už Seklino kanalo priežiūrą, šiuo metu ieško sprendimo nugaišusių gyvūnų surinkimui ir sanitarinei kontrolei bendradarbiaudama su savivaldybės tarnybomis. Primename, kad paukščių botulizmas yra pagrindinė vandens paukščių mirtingumo priežastis. Deja, didelė šiluma ir vandens temperatūros kilimas skatina jo atsiradimą.“
Sen Nazeras: keli botulizmo atvejai nuo birželio pabaigos
Iš viso šia liga keliuose miesto vandens telkiniuose nugaišo apie 25 vandens paukščiai. Sen Nazero savivaldybė įgyvendino griežtą priežiūros ir nugaišusių paukščių surinkimo protokolą iki epidemijos pabaigos. Kartą per savaitę tikrinamos pakrantės. Miesto tarnybos mobilizuotos užtikrinti visos teritorijos stebėseną. Visi nugaišę ar įtartinus simptomus rodantys paukščiai registruojami. Surinkti paukščių kūnai saugiai laikomi iki utilizavimo. Sergantys paukščiai gaudomi ir perduodami veterinarams.
Informaciniai stendai įspėja praeivius neliesti nugaišusių paukščių ir pranešti apie juos savivaldybės tarnyboms.
Briero pelkėje atvejų mažiau, bet medžiotojai raginami budėti
Rugpjūčio vidurio dideli karščiai kėlė nuogąstavimus, kad Briero pelkėje epidemija atsinaujins. Atrodo, kad ji gerokai nuslūgo. Vis dėlto departamentinė medžiotojų federacija (FDC 44) ragina medžiotojus būti atsargius. Dviejų nugaišusių nutrijų radimas rodo, kad ši liga paliečia ne tik paukščius. Medžiotojai turi būti atidūs, kad šunys nesuėstų užkrėsto paukščio ar nutrijos išmatų.
Tarptautinė patirtis
Paukščių botulizmas yra paplitęs reiškinys daugelyje pasaulio šalių.
Vokietija: reguliariai pranešama apie masinį ančių ir gulbių kritimą upėse ir ežeruose, ypač karštomis vasaromis, kai vandens lygis žemas.
Nyderlandai: botulizmas čia laikomas vienu didžiausių vandens paukščių mirtingumo veiksnių. Savivaldybės turi specialias komandas, kurios surenka nugaišusius paukščius, kad liga neplistų.
Jungtinė Karalystė: dažnai registruojami botulizmo atvejai rezervuaruose, tvenkiniuose ir miesto parkuose, kur kenčia antys ir žąsys.
Šiaurės Amerika (JAV, Kanada): Didžiuosiuose ežeruose ir prerijų pelkėse kasmet fiksuojami masiniai protrūkiai, kartais nusinešantys dešimtis tūkstančių paukščių gyvybių.
Australija: liga pasireiškia karštuose regionuose, kur užterštose vandens talpyklose sumažėja deguonies kiekis ir sparčiai dauginasi bakterijos.
Visur mechanizmas yra tas pats – šiluma, žemas vandens lygis, organinių medžiagų sankaupos ir deguonies trūkumas sudaro palankias sąlygas Clostridium botulinum plitimui.
Ar Baltijos šalyse gali susidaryti sąlygos botulizmo plitimui?
Nors didžiausi paukščių botulizmo protrūkiai dažniausiai fiksuojami Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ar kitose karšto klimato zonose, rizika egzistuoja ir Baltijos valstybėse. Šiltos vasaros, ilgalaikės sausros bei kritęs vandens lygis upėse ar ežeruose gali sudaryti palankias sąlygas Clostridium botulinum bakterijos dauginimuisi.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra daug seklių ežerų, tvenkinių bei pelkių, kuriose vasarą temperatūra sparčiai kyla, o deguonies kiekis mažėja. Tokiose vietose vandens augalų ir organinių medžiagų irimas gali sukurti sąlygas toksino gamybai. Ypač pavojingi gali būti dirbtiniai tvenkiniai ar uždari vandens telkiniai, kuriuose vandens cirkuliacija menka.
Nors Baltijos šalyse masinių paukščių botulizmo protrūkių iki šiol nefiksuota, pavieniai atvejai nėra atmestini. Todėl svarbu, kad tiek gamtosauginės institucijos, tiek medžiotojai ir žvejai išliktų budrūs.
Išvados
Paukščių botulizmas yra viena pagrindinių vandens paukščių mirtingumo priežasčių pasaulyje. Prancūzijoje užfiksuoti protrūkiai Sen Nazere, Sekline ir kituose regionuose primena, kad ši liga plinta esant labai specifinėms aplinkos sąlygoms – šilumai, žemam vandens lygiui ir organinių medžiagų pertekliui.
Tarptautinė patirtis rodo, kad ši problema aktuali daugelyje šalių – nuo Vokietijos ir Nyderlandų iki JAV ir Australijos. Tai nėra tik lokali grėsmė, o globalus reiškinys, kuris gali pasireikšti bet kur, kur susiklosto tinkamos aplinkos sąlygos.
Baltijos šalyse rizika taip pat egzistuoja, nors masinių protrūkių iki šiol nefiksuota. Atsakingos institucijos ir medžiotojų bendruomenė turėtų žinoti, kaip atpažinti pirmuosius atvejus ir imtis prevencinių priemonių: rinkti nugaišusius paukščius, neleisti šunims ar laukiniams gyvūnams jų suėsti, o įtarus botulizmą – pranešti aplinkosaugos tarnyboms.
Pagrindinė išvada – botulizmo grėsmę galima sumažinti tik nuolat stebint vandens telkinius, ypač karštomis vasaromis, ir bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms pusėms – savivaldybėms, gamtosaugininkams, medžiotojams bei vietos bendruomenėms.
Išstumia žmoną ir vaikus į priekį. Neetiška stirninų medžioklė su termokamera
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
