Kelerius metus vilkų limitas nesukėlė ginčų. Vytauto Didžiojo universitete buvo atliekami tyrimai, minimalus šeimų skaičius buvo nustatytas ištyrus anksčiau sumedžiotų vilkų DNR, o vilkų teisių gynėjams nebuvo vietos įsiterpti su argumentu „prieš“.
Šiais metais mokslininkai ištyrė 298 sumedžiotų vilkų audinių mėginius. Remiantis duomenimis, šie mėginiai priklauso vilkams iš 69 šeimų, tačiau mažiausias bendras šeimų skaičius šiais metais yra 83. Daugiau apie mokslinio tyrimo rezultatus skaitykite čia ir čia.
Natūralu, kad sumažėjęs vilkų šeimų skaičius paskatino gyvūnų teisių gynėjus kelti klausimą, kodėl Aplinkos ministerija nustatė tokį didelį šių plėšrūnų medžioklės limitą kaip ir praėjusiais metais. Praėjusiais metais mokslininkai aptiko 91 vilkų šeimos įrodymų, tačiau nustatytas limitas buvo 341.
GAA Baltijos vilkas pastabos ir reikalavimai Aplinkos ministerijai dėl vilkų limito nustatymo šiam medžioklės sezonui
Atkreipiame dėmesį, kad:
1. Praėjusiais metais šis limitas nustatytas pagal Vytauto Didžiojo universiteto atlikto mokslinio tyrimo rekomendacijas. Jis gautas sudauginus nustatytą šeimų skaičių (91) iš koeficiento 3,75. Koeficientas padidintas nuo anksčiau naudoto ir Vilko populiacijos apsaugos plane (toliau – Plane) numatyto 3,25, argumentuojant, kad šis buvo nepakankamas, o vilkų gausa toliau auga.
2. Paskutinio medžioklės sezono metu nustatytas limitas nebuvo išnaudotas, o faktiškai sumedžiotas lygiai toks pat skaičius vilkų (289) kaip ir prieš dar vienus metus. Medžioklės sezonas truko visą numatytą laiką – nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos.
3. Šių metų tyrimų išplėstinėje sumedžiotų vilkų tyrimų ataskaitoje konstatuojama, kad pagal visus surinktus duomenis nustatyta bent 83 vilkų šeimos, gyvenančios Lietuvoje, t. y., 8 šeimomis mažiau, nei prieš metus.
4. Toje pat ataskaitoje tyrėjai rekomenduoja taikyti tą pačią limito nustatymo formulę: sudauginti nustatytą šeimų skaičių (83) iš to paties padidinto koeficiento 3,75. Tokiu būdu būtų gaunamas 311 vilko limitas.
5. Pagal Vilko apsaugos plano nuostatas, limitas galėtų būti ir dar mažesnis bei lygus nustatytam šeimų skaičiui padaugintam iš 3,25, kas duotų 270 vilkų skaičių. Šis dydis yra labai artimas tam, kurį faktiškai pavyko sumedžioti praėjusiame sezone.
Konstatuojame, kad artėjančiam vilkų medžioklės sezonui siūlomas sumedžiojimo limitas yra niekaip
nepagrįstas. Jis remiasi ankstesnių metų logika apie augantį šeimų skaičių, nors šių metų tyrimai rodo priešingą
rezultatą. Jis prieštarauja tyrėjų rekomendacijoms, nors iki šiol šiomis rekomendacijomis būdavo remiamasi, bent jau kol jos didindavo limitą. Taip pat jis ignoruoja faktą, kad limitas nebeišnaudojamas, t. y. vilkai faktiškai medžiojami be limitų.
Įsakymo projekto lydraštyje nepateikta argumentacija, kodėl pasirinktas būtent toks limitas.
Atsižvelgdami į tai, prašome:
1. Per Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus terminus pateikti išaiškinimą, kodėl siūlomas būtent toks limitas bei kaip šis siūlymas suderinamas su aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis 1–5.
2. Peržiūrėti siūlomą sumedžiojimo limitą ir limito nustatymo koeficientą, kad jie atspindėtų vilko kaip saugomos rūšies statusą, taip pat faktines šeimų skaičiaus ir sumedžiojimo tendencijas.
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys
aip anksčiau nurodė gyvūnų mokslininkai, tai yra mažiausias vilkų šeimų skaičius, kuris suskaičiuojamas pagal surinktus mėginius. Šeimų, iš kurių nebuvo sumedžiotas nė vienas vilkas, skaičius lieka nežinomas.
Neįmanoma suskaičiuoti visų gyvūnų ir neįmanoma medžioti visur, kur gyvena vilkai. Žinoma, negalima paneigti, kad vilkų medžioklė turi įtakos plėšrūnų populiacijai, tačiau tik tada bus galima nustatyti, ar aptiktų kolonijų skaičius iš tikrųjų ilgainiui mažėja. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad žmonės nėra gerai informuoti apie galimybę pranešti apie vilkų buvimo ar užpuolimo įrodymus. Didelė dalis gyventojų nemano, kad tai yra būtina ir duos kokios nors naudos, kompensacijos ar atitinkamų veiksmų. Kaip pavyzdį galima pateikti situaciją Obelių rajone, kur vilkai kaimuose sudraskė kelis arba visus šunis, tačiau apie tai, kas nutiko, pranešė tik vieno ūkio savininkai! O pranešimai apie užpuolimus ir vilkų pastebėjimus yra limitų nustatymo sistemos dalis. Tai reiškia, kad 100 nėra objektyvus.
Dar vienas argumentas, kurį reikia apsvarstyti, yra tas, kad DNR įrodo šeimos egzistavimą, bet ne individų skaičių joje. Atsižvelgiant į klimato kaitą ir objektyvius stebėjimus, galima sakyti, kad šiuo metu taikomas koeficientas 3,75 yra pagrįstas.
Nauji galvos skausmai. Kaip šiemet medžiosime vilkus?
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
