Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2023–2024 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus genetinių ir amžiaus tyrimų pagrindu buvo nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai (amžius iki 1 metų) dalijasi į 69 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (šeimas). Genetinių ir gimdų tyrimų pagrindu nustatytos 3 sumedžiotiems jaunikliams negiminingos patelės, kurios 2023 m. pavasarį atsivedė jauniklių vadą. Vadovaujantis 2023–2024 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege medžiaga ir pranešimų apie vilkų aptikimo (laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.) registravimus visus metus (VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazėje) pagrindu, atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus, suskaičiuota atitinkamai dar 7 ir 4 atskiros vilkų šeimos. Apibendrinus rezultatus, gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 83 vilkų šeimos.
Lietuvos vilkų populiacijos genetinės įvairovės tyrimas pagal 2023–2024 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų 277 individų aukšto polimorfizmo 17 autosominių atskirai rekombinuojamų DNR mikrosatelitų lokusų parodė, kad Lietuvos vilkų populiacija po netolimoje praeityje patirto efektyvaus populiacijos dydžio kritimo yra pilnai atsistačiusi alelinę įvairovę (variacijai efektyvaus populiacijos dydžio santykis su demografiniu populiacijos dydžių jau siekia 0,60, aukšti heterozigotiškumo rodikliai, neigiamas inbrydingo koeficientas, gausu retų-jų alelių).
Stebint genetinės įvairovės rodiklių kaitą 2021-2023 m., nepaisant alelinės įvairovės didėjimo (He), ryškėja nežymi stebimo heterozigotiškumo mažėjimo ir inbrydingo didėjimo tendencija, kuri gali būti dėl (a) migracijos barjerų, tokių kaip tvora su Baltarusija ir/ar (b) dėl didesnių į sumedžiojimą patenkančių šeimų, kadangi tėvystės ryšių analizė atskleidė, jog didinant sumedžiojimo limitus, sumedžiojamų šeimų skaičius mažėja, o šeimos dydis didėja, tuo būdu giminingi individai mažina populiacijos alelinės įvairovės vidurkius.
Pagal DNR tyrimais gautus retų alelių ir aukšto heterozigotiškumo geografinio pasiskirstymo duomenis, lyginant su praeitų metų sumedžiojimo populiacijomis, 2023–2024 m. medžiok-lės sezono sumedžiojimo populiacijoje matyti genų srauto krypčių pokyčiai: silpnesnis genų srautas iš šiaurės rytų ir stipresnis iš pietų, šie srautai stipriau veikia centrines ir pietines populiacijas ir kiek silpniau Žemaitijos populiacijas.
AMOVA atkleidė silpną genetinę diferenciaciją tarp regionų ir silpną, bet reikšmingą diferenciaciją tarp vilkų geografinių populiacijų Lietuvoje. Nuo 2021 m. ši diferenciacija tarp populiacijų stiprėja. Genetinės struktūros analizė parodė, kad šalyje tikėtina yra trijų genetinių grupių struktūra: (a) pietų Lietuvos, (b) šiaurės rytų Lietuvos kartu su centrine Lietuva ir (c) šiaurės vakarų Lietuvos. Stiprėjanti genų srauto iš pietų įtaka vis stipriau išskiria pietinės Lietuvos populiacijas. Tokia mišri genetinė struktūra yra teigiamas dėsningumas, nes lemia retesnį poravimąsi tarp giminingų individų.
Pagal programos COLONY sibų ryšių tikimybių algoritmus 2023–2024 m. medžioklės sezono sumedžiotų vilkų individų imtyje rasta 91 pusiau sibų šeimos 277 individų populiacijoje (33 pusiau sibų šeimos 100-tui individų). Iš mūsų tyrimų aiškiai matyti tendencija, kad didinant pametines sumedžiojimo imtis, sumedžiojamų šeimų skaičius mažėja, o šeimos dydis didėja.
Todėl, esant dabartinėmis sąlygomis, sumedžiojimo limitų didinimas yra sumedžiojamos šeimos dydžio sąskaita. Tačiau neaišku, kaip šiuos dėsningumus paveiks vilkų migraciją stabdanti tvora su Baltarusija.
DNR tyrimas pagal 17 polimorfinių SSR lokusų parodė, kad, pagal 2023–2024 m. me-džioklės sezono sumedžiojimo 277 vnt. vilkų imtį ir 40 šunų referencinę biblioteką, vilkų hib-ridizacijos su šunimis intensyvumas nėra aukštas tik 8 iš 277 individų rodė didesnį nei 5 proc. genetinį panašumą su šunimi, kaip hibridizacijos indikatorių (Godinho et al. 2011).
Pagal 2018-2023 m. kasmetinio sumedžiojimo duomenis, hibridizacijos atvejai turi geografinį panašumą – dažnesni rytinėje Lietuvoje. Amžiaus tyrimas (n=278) atskleidė, kad tarp 2023 –2024 m. medžioklės sezone sumedžiotų vilkų didelę dalį (51,9%) sudarė pirmų metų jaunikliai. Vyriausi sumedžioti vilkai (du patinai) ėjo tryliktus metus. Lietuvoje vidutinis sumedžiotų vilkų amžius (atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius) praėjusį sezoną buvo 5,84 metų.
Atliktas sumedžiotų patelių gimdų tyrimas atskleidė, kad, iš 104 į laboratoriją parsivežtų užšaldytų gimdų, tinkamai buvo išimta 78 gimdos (75,0%), 9 atvejis (8,65%), kai paimta tik dalis gimdos bei 18 atvejų (17,3%), kai paimti kiti vidaus organai. Apžiūrėjus tinkamai ir dalinai išimtas suaugusių patelių gimdas (n=32), galima teigti, kad 31,25% patelių pavasarį buvo vedusios jauniklius.
Genetinių ir amžiau tyrimų pagrindu buvo nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai (amžius iki 1 metų) dalijasi į 69 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (šeimas). Genetinių ir gimdų tyrimų pagrindu nustatytos 3 sumedžiotiems jaunikliams negiminingos patelės, kurios 2023 m. pavasarį turėjo jauniklių vadą. Vadovaujantis 2023–`24 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege medžiaga ir pranešimų apie vilkų buvimo (įvykusio laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.) registravimus visus metus (VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazėje) pagrindu bei atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus buvo suskaičiuota atitinkamai dar 7 ir 4 atskiros vilkų šeimos. Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 83 vilkų šeimos. mažiau kaip 83 vilkų šeimos. Plačiau skaitykite čia IŠPLĖSTINIAI VILKŲ TYRIMAI 2024 M.
Vilkų sezono pratęsimas ar limito panaikinimas?
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
