tekstas: Dr. Rasa Vaitkevičiūtė, dr. Jolanta Stankevičiūtė
Sarkocistozė yra nemirtina, dažniausiai besimptomė infekcinė liga, kurią sukelia įvairių rūšių parazitiniai pirmuonys Sarcocystis spp. Ši liga nustatoma ir žinduoliams, ir paukščiams, ir ropliams.
Pirmą kartą šį susirgimą žiurkėms Šveicarijoje 1843 metais nustatė šveicarų mokslininkas F. Miescheris. Tuomet šiai ligai ir buvo suteiktas sudurtinis pavadinimas, kuris graikų kalba (sarx – mėsa ir cystis – pūslelė) atitiko ligos požymius. Neilgai trukus, 1865 metais, mokslinėje spaudoje buvo pranešta ir apie paukščių raumenyse rastas sarkocistas.
Tačiau tik daugiau kaip po šimtmečio, 1977 metais, atsiradus elektroniniams mikroskopams buvo išaiškinta tikroji šio susirgimo kilmė (iki tol buvo abejojama, ar tai grybelinė, ar pirmuonių sukelta infekcija) ir gyvavimo bei plitimo ciklas, o 1986 metais į šį ciklą įtraukti ir paukščiai kaip galutiniai (vištvanagis Accipiter gentilis) ir tarpiniai (kanarėlė Serinus Canaria) šio parazito šeimininkai.
Iki šiol žinoma daugiau kaip 200 skirtingų Sarcocystis spp. sukėlėjų, iš jų daugiau kaip 50 proc. galutiniai šeimininkai yra nežinomi. Lietuvoje gyvenantys plėšrūnai yra galutiniai sarkocistozės ciklo šeimininkai, t.y. jų organizme parazitai subręsta lytiškai, su išmatomis pasišalina bei užteršia aplinką ir taip tęsia gyvavimo ciklą. Nustatyta, kad paukščiai sudaro apie 6 proc. visų galutinių šio parazito šeimininkų. Paukščiuose nustatytos parazito rūšys: Sarcocys tis crusi ir Sarcocystis rylei.
Sarkocistozės paplitimas gyvūnų populiacijose (stirnų, šernų, elnių) Lietuvoje buvo pradėtas tyrinėti 1981 metais. Iki šiol Europoje vykdomi ligos monitoringai šalyse, kuriose tradiciškai vyrauja paukščių medžioklė: Italijoje, Portugalijoje, D. Britanijoje ir kt. Prie šio monitoringo labai stipriai prisideda medžiotojai, nes tik jų dėka mokslininkai gali surinkti reikiamą informaciją.
Laukinių ančių tyrimai yra svarbūs ekologijai ir švietimui. Medžiotojai ar visuomenė žinodami ir atpažindami šį susirgimą gali mažinti jo mastą, nutraukdami sarkosporidijų gyvavimo ciklą. Ligą išmokti atpažinti paukščių raumenyne nesunku, o medžiotojai privalo būti išmokę atpažinti ir tinkamai utilizuoti mėsą, nes šia liga serga dauguma medžiojamųjų gyvūnų (šernai, elniniai žvėrys, plėšrūnai).
Liga nemirtina, bet jos eigoje pažeidžiama paukščių nervų sistema, jiems tampa sunku kvėpuoti, randamos kraujosruvos plaučiuose, dėl to atsiranda silpnumas, mažakraujystė, gali pasireikšti traukuliai ir net sparnų paralyžius. Dėl šių priežasčių susirgimas turi reikšmės paukščių migracijai. Neatmetama galimybė, kad vis daugiau paukščių lieka žiemoti šalyje dėl sveikatos būklės po apsikrėtimo. Nusilpę paukščiai krinta, žūsta ir tampa lengvu grobiu plėšrūnams, kurie toliau platina ligą.
VDU MEF Miško biologijos ir miškininkystės instituto Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai nuo 2015 metų stebi ir tiria vandens paukščių apsikrėtimą sarkocistomis skirtingose Lietuvos teritorijos vietose. Sarkocistozės susirgimai tiksliai diagnozuoti medžiojant didžiąsias antis (Anas platyrhynchos) Marijampolės apskrityje 3 antims iš 21 tirtos.
2017 metais į ančių sarkocistozės tyrimą aktyviai įtraukti Lietuvos medžiotojai. Jų dėka tyrimo imtis išaugo ir galėjome nustatyti tikslesnį apsikrėtimo procentą.
Rezultatai
2017 m. per medžioklės sezoną duomenis gavome iš 29 medžiotojų (ar medžiotojų būrelių). Buvo ištirtos 355 laukinės antys, sumedžiotos skirtingose Lietuvos vietose (1 pav.). Didžioji dalis jų (80 proc.) buvo didžiosios antys (Anas platyrhynchos) bei rudagalvės kryklės (11 proc.). Nustatyta, kad ančių užsikrėtimo lygis Lietuvoje siekė 9 proc.
2018 m. iki medžioklės sezono pabaigos gauti 45 pranešimai iš 35 skirtingų Lietuvos vietovių, iš viso ištirtos 396 antys (2 pav.). Sergančių buvo 8 proc., o susirgimą turėjo 67 proc. patelių. Pastebėta, kad paukščių jaunikliams šis susirgimas nustatomas retai. Kadangi buvo toks šiltas ruduo, darėme išvadą, kad iki spalio vidurio buvo medžiojamos tik vietinės antys, migruojančių dar nebuvo arba buvo labai mažai.
2019 m. medžioklės sezonu gauta 17 pranešimų iš medžiotojų. Daugiausia pranešimų gauta iš žuvininkystės ūkių teritorijų. Iš v iso ištirtos 177 didžiosios antys. Daugiausia nustatyta užsikrėtusių suaugusių individų – 73 proc., likusią dalį sudarė jaunikliai. Nustatytas 8,1 proc. užsikrėtimo lygis.
Užsikrėtę individai 100 proc. buvo didžiosios antys (Anas platyrhynchos). Sarkocistų invazyvumas sergančiuose individuose varijavo nuo žemo iki labai aukšto lygio.
Nustačius smarkų ančių raumenyno užsikrėtimą, jas reikia utilizuoti. Jokiu būdu negalima duoti šunims ar neapdairiai numesti ten, kur galėtų pasiekti laukiniai gyvūnai (bebrai, lapės ar kiti plėšrūnai).
Skelbimas
Monitoringas bus vykdomas ir 2020 metų paukščių medžioklės sezonu
LABAI PRAŠOME GERB. MEDŽIOTOJŲ PRISIDĖTI PRIE SARKOCISTOZĖS TYRIMŲ
Sumedžiojus antį reikia patikrinti prapjovus odą ties krūtine, kaip parodyta nuotraukose, ir pažiūrėti, ar nėra ryžio dydžio baltų sarkocistų kapsulių.
Tyrimui reikalinga informacija:
1 ) bendras sumedžiotų ančių skaičius pagal rūšį ir lytį;
2) užsikrėtusių ančių skaičius ir rūšis;
3) tiksli sumedžiojimo vieta ar koordinatės;
4) data;
5) visų užsikrėtusių individų nuotraukos.
Jei sumedžioję nenustatėte sarkocistozės, duomenis taip pat reikia atsiųsti !
Duomenis prašome siųsti dr. Rasai Vaitkevičiūtei po kiekvienos ančių medžioklės visą sezoną el. paštu r.vaitkeviciute@gmail.com arba feisbuku Rasa Vaitkevičiūtė.
Ačiū, kad rūpinatės gamta !
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
