Pavadinta tyrinėtojo Aladaro Aujeskio garbei
Aujeskio liga (netikroji pasiutligė, arba pseudopasiutligė) yra užkrečiamoji infekcinė gyvūnų liga, kurią sukelia Herpesviridae virusų šeima (SuHV-1 virusas). Jai būdingi centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimai, kvėpavimo takų uždegimai, itin greita eiga ir ryškus niežulys būtent mėsėdžiams (šunims ir kailiniams gyvūnams). Liga taip pavadinta vengrų tyrinėtojo Aladaro Aujeskio (Aladár Aujeszky) vardu. Aujeskio liga registruota kaimyninėje Latvijoje – tai valstybės stebima infekcinė gyvūnų liga. Baisiausia, kad pernai Latvijoje jau buvo aukų.
Susirgti gali ir žmogus
Liga plačiai paplitusi visame pasaulyje ir pažeidžia daugybę gyvūnų rūšių, daugiausia šernus, lapes, vilkus ir kitus plėšrūnus, mėsėdžius. Serga ir atrajotojai: elniai, briedžiai, stirnos; taip pat graužikai. Iš produktyvių naminių gyvulių dažniau gali sirgti kiaulės, karvės. Žmonėms liga nepavojinga, tačiau aprašyta atvejų, kai užsikrečia tyrėjai ir gyvulių prižiūrėtojai. Žmogui užsikrėtus atsiranda stipriai niežtinti žaizda, pasireiškia karščiavimas, silpnumas.
Pavojinga ir keturkojams augintiniams – šunims
Maisto ir veterinarijos tarnybos Latvijoje duomenimis, Aujeskio liga paskutinį kartą kliniškai nustatyta naminėms kiaulėms dviejuose ūkiuose 2004 m., o audinėms – 2007 m., dėl to susirgo ir nugaišo daugiau nei 5000 audinių. 2016 m. Aujeskio ligos virusas laboratoriškai buvo konstatuotas šernui, įrodyta ligos cirkuliacija Latvijos šernų populiacijoje. Lietuvoje ši liga kiaulių ūkiuose paskutinįkart užfiksuota 1988 m.
Remiantis Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinio instituto BIOR informacija, dėl Aujeskio ligos laboratoriškai nuo 2010 iki 2016 m. buvo tirti 10 šunų mėginių, iš kurių dviem buvo patvirtinta Aujeskio liga.
Kaip atpažinti šerno Aujeskio ligą?
Klinikiniai požymiai šernams visiškai neryškūs: nesunkūs, respiratorinio pobūdžio sutrikimai, išskyros iš nosies, akių. Yra tik keli aprašyti atvejai, kai konstatuoti CNS sutrikimų atvejai sergantiems šernams (vienas atvejis Ispanijoje ir du Vokietijoje).
Žiurkės, Lapės, Kojotai, Katės / lūšys, Kiaulės (rezervuaras), Avys, Ožkos, Karvės, Šunys, Triušiai, Žmonės, Panteros, Lokiai, Elniai, Žirgai, Šikšnosparniai, Usūriniai šunys ir Vilkai.
Kiek Aujeskio liga pavojinga šuniui?
Šunims, kaip ir kitiems mėsėdžiams, liga yra mirtina ir nepagydoma (jei šuo serga laboratoriškai patvirtinta Aujeskio liga, jį teks užmigdyti), taip pat nėra skiepų. Blogiausia, kad vystymosi eiga itin greita, gyvūnas gali nugaišti per 48 valandas.
Kaip šuo gali užsikrėsti Aujeskio liga?
Šuo gali užsikrėsti po tiesioginio ar netiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnu ar jo išskyromis (oraliniu, nazaliniu būdu), nes virusas aplinkoje yra gana atsparus.
Šernai gali būti viruso nešiotojai (net iki metų). Pavyzdžiui, šuo gali užsikrėsti miške sutikęs sergantį šerną, suėdęs užsikrėtusio šerno mėsos arba uostydamas medį, kurį šernas paženklino savo seilėmis. Taip pat egzistuoja galimybė užsikrėsti kontaktuojant su kitų rūšių sergančiais gyvūnais ar gaišenomis (graužikais, naminėmis kiaulėmis ir kt.).
Kaip atpažinti šuns Aujeskio ligą?
Po užsikrėtimo inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 iki 10 dienų. Šuo gali pasidaryti prislėgtas arba priešingai – neramus, agresyvus, intensyviau seilėtis, stipriai kasytis, laižytis, graužti save. Galimas vėmimas, pasunkėjęs kvėpavimas, kartais viduriavimas su krauju. Taip pat ir pasireikšti centrinės nervų sistemos pokyčiai: koordinacijos sutrikimai, vėliau – mėšlungis, paralyžius, net mirtis. Pasireiškus pirmiesiems simptomams reikia iš karto kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes ligos simptomai labai panašūs į pasiutligę.
Pasaulyje
1914 metais po kontakto su sergančia kate susirgo du laboratorijos darbuotojai.
1940 metais du laboratorijos darbuotojai susirgo po kontakto su užkrėstu šunimi.
1963 metais susirgo du gyvulių prižiūrėtojai, veterinaras ir naktinis sargas po kontakto su sergančiu šunimi kiaulių fermoje.
1983 metais susirgo vienas turistas po to, kai bandė pasirūpinti sergančia kate.
1986 metais po kontakto su katėmis ir naminiais gyvūnais susirgo du turistai.
1992 metais po kontakto su sergančiomis karvėmis susirgo šeši ūkininkai.
2016 metais susirgo keturi kiaulių fermos darbuotojai.
2017 metais susirgo vienas kiaulių fermos darbuotojas.
Eksperto nuomonė
Aujeskio liga (netikroji pasiutligė, arba pseudopasiutligė) yra ūmi ir užkrečiama gyvūnų infekcinė liga, kuriai būdingi centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijos sutrikimai, septicemija ir niežulys. Gyvūnai gali susirgti bet kuriuo metų laiku. Be to, šunį ji gali pražudyti vos per 48 valandas.
„Aujeskio liga buvo konstatuota Latvijoje AKM plitimo pradžioje, apie 2016 m. Tada medžiotojai pranešė, kad Gibulių pusėje keliu ėjo neadekvačiai besielgiantis paršelis. Iš paršelio snukio tekėjo putos ir jis sukosi apie savo ašį. Iš pradžių buvo susirūpinta, kad paršelis serga AKM. Ypatingą nerimą kėlė faktas, kad netoliese buvo didelė kiaulių ferma. Tada reagavome labai greitai ir paėmus mėginį buvo nustatyta, kad tai Aujeskio liga. Reikia pripažinti, kad būdingų ligos požymių nepastebėta, bet dorojant šerną jo šlapimo pūslė buvo ryškiai raudona, padidėjusi ir kruvina. Be to, ant serozinių plėvių buvo kruvinų išskyrų“, – pasakojo Veterinarijos tarnybos Šiaurės Kuržemėje vadovas ir veterinaras Ivaras Koloda.
Jis nurodo, kad siekiant apsaugoti medžioklinį šunį nuo Aujeskio ligos, reikėtų maksimaliai sumažinti galimybę jam kontaktuoti su šernu, net ir sumedžiotu, ir netgi jį uostyti. Yra tikimybė, kad šernai užsikrėtę ne tik AKM, bet ir Aujeskio liga.
Šernams taikomose biologinio saugumo taisyklėse yra punktas, kad pašaliniai asmenys ir kiti gyvūnai negali dalyvauti jų pirminio apdorojimo procese. Tai taip pat taikoma ir medžiokliniams šunims. Šunų kategoriškai negalima šerti termiškai neapdorotomis šernų dorojimo liekanomis. Dėl AKM įvestos biologinio saugumo priemonės apsaugo ir nuo daugelio kitų ligų.
Praėjusių metų pabaigoje nuo Aujeskio ligos Latvijoje nugaišo du medžiokliniai šunys.
Šernų medžioklė kukurūzuose! Medžiotojos dienoraštis #17
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
