Ruduo Lietuvoje – ypatingas metas, kai vandens telkiniai atgyja nuo tūkstančių paukščių balsų. Kartu su migruojančiais pulkais į pelkes, ežerus ir ražienas sugrįžta ir medžiotojai. Vėjas, šlapios pievos, rūkas virš vandens ir pirmieji šūviai – tai rudens medžioklės kvapas, kurį pažįsta kiekvienas paukščių medžiotojas. Tačiau šis sezonas reikalauja ne tik taiklumo, bet ir žinių: žinoti, ką medžioji, šiandien yra svarbiau nei bet kada.
Ne visos žąsys yra medžiojamos
Lietuvoje sutinkamos kelios žąsų rūšys, tačiau ne visos jos įtrauktos į medžiojamųjų paukščių sąrašą. Šiuo metu leidžiama medžioti tik dvi rūšis – baltakaktę žąsį (Anser albifrons) ir želmeninę žąsį (Anser fabalis). Abi šios rūšys migruoja per mūsų šalį ir dažniausiai aptinkamos dideliais būriais laukų apylinkėse.
Kitos rūšys, pavyzdžiui, mažoji žąsis (Anser erythropus) ir trumpasnapė žąsis (Anser brachyrhynchus), yra saugomos kaip retos ir nykstančios. Jas sumedžioti – tai ne klaida, o rimtas pažeidimas, už kurį gresia griežtos sankcijos. Net ir pilkoji žąsis (Anser anser), nors Lietuvoje gana dažna, nėra medžiojama.
Žuvinto pamokos
Būtent Žuvinto apylinkės kasmet primena, kokia svarbi yra rūšių atpažinimo atsakomybė. Čia migruojančių žąsų įvairovė itin didelė, o medžioklės garsai ne visada reiškia džiugesį. Prieš keletą metų netoli biosferos rezervato buvo neteisėtai nušautos siųstuvais pažymėtos pilkosios žąsys – šie paukščiai dalyvavo moksliniuose stebėjimuose, o jų žūtis sugadino ilgamečius tyrimų duomenis.
Šiemet gamtininkai pastebi, kad baltakakčių ir želmeninių žąsų santykinai mažiau, todėl rizika suklysti dar didesnė. Kukurūzų ražienose ar rapsų laukuose dabar dažniau ganosi pilkosios žąsys, kurios medžioklės požiūriu turi būti paliktos ramybėje.
Kada ir ką galima medžioti
Pagal galiojančias Medžioklės taisykles:
Želmenines ir baltakaktes žąsis leidžiama medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.
Didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.
Tad žąsų medžioklės sezonas trumpas, o jo sėkmė priklauso nuo medžiotojo pasiruošimo ir atsakomybės.
Kaip atskirti rūšis
Rūšių atpažinimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingas, tačiau keli požymiai padeda išvengti klaidų:
Baltakaktė žąsis – vidutinio dydžio, su ryškia balta dėme ant kaktos ir tamsiomis juostomis ant pilvo.
Želmeninė žąsis – didesnė, tamsesnė, su ilgu kaklu ir oranžiniu snapu.
Pilkoji žąsis – didelė, šviesesnė, snapas ryškiai oranžinis, o balsas – gilesnis.
Mažoji žąsis – mažiausia iš visų, kakta balta, bet kūnas smulkesnis, snapas trumpesnis ir tamsesnis.
Šie skirtumai aiškiai matomi dienos šviesoje, todėl paskubėtas šūvis prieblandoje visada yra rizika suklysti.
Pagarba paukščiui ir gamtai
Žąsų medžioklė – tai ne tik trofėjus ar taiklumas. Tai ir atsakomybė už tai, kas liks po mūsų. Šiandien dauguma migruojančių žąsų sustoja tik trumpam – pailsėti ir pasimaitinti. Jos nedaro reikšmingos žalos ūkininkams, todėl kiekvienas sąmoningas medžiotojas turėtų išsaugoti šią pusiausvyrą.
Medžioklė gražiausia tada, kai ji išlieka švari ir garbinga.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
