Šį sezoną Lietuvoje leista sumedžioti 318 vilkų. Tai vienuolika daugiau nei pernai, kai buvo patvirtintas 307 vilkų limitas, tačiau mažiau nei 2023–2024 ir 2024–2025 metų sezonais, kai buvo leidžiama sumedžioti po 341 vilką. Vis dėlto naujasis limitas kelia klausimą ne vien apie leidžiamą sumedžioti plėšrūnų skaičių. Trečius metus mokslininkų nustatomas minimalus vilkų šeimų skaičius išlieka labai panašus. Ar tai populiacijos stabilumas, ar turimų duomenų ir medžioklės galimybių ribos? Aplinkos ministerijos informacija
Viskas paskutinę minutę. Kaip ir kada reikėtų keisti vilkų medžioklės praktiką
83, 82 ir 85 šeimos
2023–2024 metų tyrimų duomenimis, šalyje gyveno ne mažiau kaip 83 vilkų šeimos. Kitais metais nustatytos ne mažiau kaip 82, o naujausiais, 2025–2026 metų duomenimis, ne mažiau kaip 85 šeimos. Taigi trejus metus minimalus nustatytas šeimų skaičius svyruoja labai nedaug.
Tačiau svarbiausi čia žodžiai yra ne mažiau kaip. Šie skaičiai nusako tyrimais ir stebėjimais nustatytą minimumą. Jų negalima automatiškai laikyti tiksliu visų šalyje gyvenančių vilkų šeimų skaičiumi, o nedidelių skirtumų savaime nepakanka išvadai, kad tikroji populiacija beveik nesikeičia.
Vertinimas grindžiamas keliais duomenų šaltiniais. Mokslininkai tiria sumedžiotus vilkus, taip pat naudojasi žiemos apskaitomis pagal pėdsakus sniege ir visus metus registruojamais pranešimais apie vilkų buvimą. Vadinasi, norint suprasti skaičių stabilumą, svarbu vertinti ir tai, kiek duomenų kasmet surenkama bei kokias šeimas jie leidžia nustatyti.
Ūkininkams ir kitiems gyventojams svarbu pranešti apie kiekvieną vilkų išpuolį, net jeigu nukentėjo vienas ėriukas ar plėšrūnai iš kiemo nusinešė šunį. Pasitaiko, kad apie tokius įvykius atsakingoms institucijoms nepranešama, tačiau vėliau socialiniuose tinkluose skundžiamasi, jog medžiotojai nieko nedaro. Vien diskusijų internete nepakanka. Šioje srityje itin svarbi informacija ir registruotais pranešimais pagrįsta statistika, padedanti vertinti vilkų daromą žalą, spręsti apie populiacijos būklę ir priimti atitinkamus jos valdymo sprendimus.
Duomenų kiekis turi reikšmės
Kad registruojamų pranešimų aktyvumas gali paveikti rezultatą, anksčiau yra nurodžiusi pati Aplinkos ministerija. Pristatydama 2024 metų duomenis ji paaiškino, kad pagal pranešimus nustatytų šeimų sumažėjimas buvo siejamas su mažesniu pranešėjų aktyvumu, o ne realiu vilkų gausos mažėjimu. Tuo pat metu genetiniai tyrimai rodė nedidelį jais nustatytų šeimų skaičiaus augimą.
Ši aplinkybė svarbi ir vertinant dabartinį stabilumą. Panašus galutinis rodiklis dar neatsako, ar kasmet nustatoma panaši visos populiacijos dalis ir kiek šeimų lieka neužfiksuota.
Ar limitą galima įgyvendinti per nustatytą sezoną?
Praėjusį sezoną iš leistų 307 vilkų sumedžioti 275. Neišnaudota limito dalis sudarė 32 vilkus. Šiemet leidžiamas skaičius padidintas iki 318, o medžioklės laikotarpis trunka nuo spalio penkioliktosios iki kovo trisdešimt pirmosios, jeigu limitas neišnaudojamas anksčiau.
Tai leidžia kelti klausimą, ar per nustatytą laikotarpį medžiotojai gali įgyvendinti patvirtintą limitą ir ar sumedžiotų vilkų tyrimais gaunama pakankamai duomenų visai populiacijai įvertinti. Vis dėlto vien neišnaudotas limitas neįrodo, kad pasiekta medžiotojų galimybių riba. Lygiai taip pat jis savaime nepatvirtina, kad vilkų yra mažiau.
Todėl trečius metus panašus minimalus šeimų skaičius vertas platesnio paaiškinimo. Ar stabilizuojasi pati populiacija, ar stabilus išlieka mūsų gebėjimas ją užfiksuoti? Ir kiek šiam rezultatui įtakos turi medžioklės laikotarpis bei per jį surenkama tyrimų medžiaga? Paskelbti skaičiai leidžia šiuos klausimus užduoti, tačiau vienareikšmio atsakymo dar nesuteikia.
Kodėl limitas lieka neišnaudotas?
Viena iš galimų priežasčių, kodėl vilkų sumedžiojimo limitas lieka neišnaudotas, yra medžiotojų galimybės skirti laiko šioms medžioklėms. Diskusijose patys medžiotojai pripažįsta, kad dirbant ir turint šeimą reguliariai vykti į vilkų medžiokles nėra paprasta. Todėl patvirtintas limitas ir galimybė jį įgyvendinti per nustatytą laikotarpį nebūtinai sutampa.
Medžiotojų bendruomenėje ne kartą kalbėta apie ankstesnę vilkų medžioklės sezono pradžią. Šių diskusijų dalyvių vertinimu, Aplinkos ministerija ir mokslininkai tokiam žingsniui kol kas nepasirengę. Tačiau klausimas išlieka aktualus, ypač svarstant, kiek neišnaudotą limitą lemia vilkų gausa, o kiek medžioklei skiriamas laikas ir nustatyti terminai.
Vienas neoficialiai medžiotojų bendruomenėje aptartų variantų yra vilkų medžioklės suskirstymas į du laikotarpius. Pavyzdžiui, nuo rugpjūčio pirmosios iki spalio penkioliktosios būtų leidžiama medžioti tik tais metais gimusius jauniklius, o vėliau būtų galima medžioti bet kokio amžiaus ir lyties vilkus. Tai diskusijose išsakyta idėja, o ne oficialus teisės akto projektas. Autorės turimomis žiniomis, toks pasiūlymas Aplinkos ministerijai kol kas nepateiktas.
Medžiotojai taip pat atkreipia dėmesį, kad informacija apie šių metų limito projektą vėl pasirodė prieš pat sezono pradžią, palikdama mažai laiko platesnei diskusijai. Šiam sezonui patvirtintas 318 vilkų limitas, o paskelbtoje Aplinkos ministerijos informacijoje nurodomas įprastas medžioklės laikotarpis nuo spalio penkioliktosios iki kovo trisdešimt pirmosios. Ankstesnė sezono pradžia ar atskiras jauniklių medžioklės laikotarpis šiame pranešime nenumatyti.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
