Lietuvoje pasiutligės jau gana ilgą laiką nėra. Kiekvieną pavasarį ir rudenį pasienio teritorijose atliekami skiepijimai, medžiotojai medžioja, o šunų ir kačių savininkai atsakingai skiepija savo augintinius nuo šios 100 proc. mirtinos ligos. Galbūt todėl pasiutligė mums atrodo kažkas tolimo ir nepavojingo.
Tuo pat metu Baltarusija, esanti kitapus sienos, yra viena iš pasiutligės pradininkių. Kiek žinoma apie šios ligos plitimą kaimyninėje šalyje?
Lietuvos ir Baltarusijos sienos ilgis – 678,8 km
Oficialios informacijos iš Baltarusijos apie gyvūnų susirgimus pasiutlige, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) negauna. Taip pat nėra informacijos apie skiepijimo praktiką šioje šalyje.
Lietuvoje paskutiniai pasiutligės atvejai buvo nustatyti:
2013 m. – 1 šuo,
2015 m. – 2 atvejai lapėms,
2018 m. vienas atvejis lapė.
Nuo karo Ukrainoje pradžios, VMVT yra nutraukusi bendradarbiavimą su Baltarusijos kompetentingomis institucijomis.
Lietuva, daugelį metų, Lietuvos- Baltarusijos pasienyje ir buferinėje zonoje, vykdo pavasarinę ir rudeninę laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją. Šiais metais taip pat Šalčininkų r. sav., Trakų r. sav., Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Kaišiadorių r. sav., Prienų r. sav., Alytaus r. sav., Varėnos r. sav., Druskininkų sav., Zarasų r. sav., Ignalinos r. sav., Švenčionių r. sav., Rokiškio r. sav., Utenos r. sav., Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Ukmergės r. sav., Širvintų r. sav., Kaišiadorių r. sav., Elektrėnų r. sav., Birštono sav., Marijampolės sav., Kalvarijos sav. viename kvadratiniame kilometre bus išmėtyta ne mažiau kaip 25 jaukai su vakcina nuo pasiutligės.
Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 000 jaukų su šia vakcina. Laukiniams gyvūnams vakcinuoti bus naudojami jaukai su vakcina LYSVULPEN, gyva vakcina, peroralinė suspensija, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje ir įtraukta į Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų registrą.
Taip pat VMVT pasienio su Baltarusija zonose vykdo pasiutligės stebėseną pagal užkrečiamų ligų stebėsenos planą ir tiria rastas kritusias bei sumedžiotas lapes ir usūrinis šunis pasiutligės virusui nustatyti.
Pasiutligė (lot. rabies) – virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Žmogus šia liga užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės. Žmogui pasireiškus pasiutligės simptomams, ligos baigtis beveik visada būna mirtina. Pagrindiniai simptomai:
Agresyvumas
Bendras silpnumas
Haliucinacijos
Sutrikęs miegas
Nežymus karščiavimas
Traukuliai
Rijimo sutrikimai
Paralyžius
Sąmonės sutrikimas
Pažeistos vietos deginimas, paraudimas
Liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, jos skausmingumu. Blogėja bendra savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių. Traukulius gali sukelti ir stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis. Sutrikus sąmonei, atsiranda haliucinacijos, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Prasidėjus paralyžiui ligonis gali mirti dėl kvėpavimo sustojimo.
Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30-60 dienų nuo įkandimo. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko. Mirštama 5-7, retesniais atvejais 10-12 parą nuo ligos pasireiškimo.
Nustatyta, kad daugiausia (85 %) pasiutligės platintojų sudaro rudosios lapės, o antrasis pagal dydį pasiutligės šaltinis yra usūriniai šunys.
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
