Per medicininę literatūrą aprašyti atvejai, kai žmonės užsikrėtė trichinelioze valgydami nepakankamai termiškai apdorotą bebrieną. Nors tokie atvejai reti, jie aiškiai rodo, kad net ir žolėdis gyvūnas gali tapti šios pavojingos ligos šaltiniu.
Apie tokius atvejus dažniausiai kalbama analizuojant Šiaurės Amerikos patirtį. JAV ir Kanadoje aprašyti keli protrūkiai, kai susirgo žmonių grupės, vartojusios nepakankamai termiškai apdorotą bebrieną. Pavyzdžiui, Centers for Disease Control and Prevention duomenimis, viename iš klasikinių atvejų susirgo daugiau nei 10 žmonių po bendros vakarienės, kurioje buvo patiekta bebriena. Epidemiologiniai tyrimai patvirtino ryšį. Tai buvo Trichinella spiralis.
Įdomu tai, kad ir iš asmeninės praktikos tarp medžiotojų bendruomenės kartais minimi panašūs atvejai. Kolegos yra pasakoję apie situacijas, kai patys arba jų šeimos nariai buvo susirgę trichinelioze. Tiesa, tai dažniausiai nutikę prieš daugelį metų ir šiandieninėje oficialioje statistikoje tokie atvejai nebėra matomi. Tai rodo, kad problema anksčiau buvo kur kas aktualesnė nei dabar.
Dabar Europoje patvirtintų žmonių užsikrėtimo nuo bebro atvejų praktiškai nėra aprašyta arba jie yra itin reti. Tai nereiškia, kad rizikos nėra. Ne veltui įmonės, siūlančios bebrienos gaminius ir rūkytą bebrieną, kiekvienam sumedžiotam bebrui atlieka trichineliozės tyrimus.
O kas Lietuvoje?
Kalbant apie Lietuvą, situacija per pastaruosius dešimtmečius akivaizdžiai keitėsi.
XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje trichineliozė Lietuvoje buvo gana dažna. 1999–2008 m. laikotarpiu registruoti 359 atvejai, tai yra vidutiniškai apie 36 atvejai per metus. Šaltinis: Lietuvos visuomenės sveikatos duomenys, apibendrinti sveikatos portaluose ir epidemiologinėse apžvalgose.
2013–2015 m. laikotarpiu situacija jau buvo gerokai stabilesnė. Per šiuos trejus metus registruoti 67 atvejai, tai yra apie 22 atvejai per metus. Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
2013–2017 m. penkerių metų laikotarpiu iš viso registruoti 77 atvejai, tai yra vidutiniškai apie 15 atvejų per metus. Tai rodo aiškią mažėjimo tendenciją.
2017 m. išsiskyrė tuo, kad buvo fiksuotas vienas protrūkis, kurio metu susirgo 9 žmonės. Tai tipinis scenarijus, kai keli asmenys užsikrečia vienu metu vartodami tą patį infekuotą produktą.
2018 ir 2019 m. Lietuvoje oficialiai neužregistruota nė vieno trichineliozės atvejo. Tai buvo pirmieji tokie metai, rodantys itin ryškų situacijos pagerėjimą.
Pastaraisiais metais situacija išlieka panaši. Fiksuojami tik pavieniai atvejai arba jų visai nėra, o didesni protrūkiai tampa vis retesni.
Šie skaičiai aiškiai parodo ilgalaikę tendenciją – nuo dešimčių atvejų per metus iki pavienių ar net nulinių rodiklių.
Prie šios teigiamos tendencijos prisidėjo keli svarbūs veiksniai. Pirmiausia, išaugęs informacijos prieinamumas. Medžiotojai ir vartotojai šiandien gerokai geriau supranta riziką ir žino, kad mėsa turi būti tikrinama. Antra, labai palengvėjo pačių tyrimų atlikimas. Šiandien praktiškai kiekvienas medžiotojas gali greitai ir nesudėtingai atlikti trichineliozės tyrimą sumedžiotam gyvūnui.
Būtent šerniena ir nepatikrinta kiauliena išlieka pagrindiniu infekcijos šaltiniu žmogui. Didžioji dauguma susirgimų siejama su nepakankamai termiškai apdorota mėsa arba produktais, kurių kilmė nėra patikrinta.
Taip pat egzistuoja rizika užsikrėsti vartojant Meles meles mėsą. Šis visaėdis gyvūnas labai dažnai būna trichineliozės nešiotojas, todėl jo mėsa laikoma ypač rizikinga.
Atsižvelgiant į visa tai, bebro atvejis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti netikėtas, tačiau biologiniu požiūriu jis visiškai paaiškinamas. Tai dar kartą primena, kad net ir iš pažiūros saugūs gyvūnai gali tapti infekcijos šaltiniu, jei nėra laikomasi elementarių saugumo principų.
VIDEO! Kaip bebras užsikrečia trichinelioze. Netikėta tiesa apie žolėdį
Kas yra trichineliozė?
Kaip medžiotojui apsaugoti save ir savo artimuosius?
Svarbiausia žinoti vieną paprastą taisyklę – trichineliozė beveik visada susijusi su žmogaus klaidomis.
Pagrindinės rekomendacijos:
Visada tikrinkite sumedžiotų šernų mėsą laboratorijoje
Nevartokite nepatikrintos kiaulienos
Nepasitikėkite neaiškios kilmės produktais
Venkite ragauti žalią faršą ar pusžalę mėsą
Labai svarbus ir konkretus termiško apdorojimo aspektas:
Mėsa turi būti kaitinama taip, kad jos vidinė temperatūra pasiektų ne mažiau kaip 75–80 °C ir būtų išlaikyta bent 15 minučių.
Kad būtumėte tikri, jog mėsa tinkamai paruošta ir įkaitusi ne tik paviršiuje, bet ir viduje, rekomenduojama naudoti mėsos termometrą.
Svarbu suprasti, kad nei sūdymas, nei rūkymas, nei šaldymas šio parazito patikimai nesunaikina.
Šiandien, turint galimybę greitai atlikti tyrimus ir turint pakankamai informacijos, trichineliozė tampa išvengiama liga. Viskas priklauso nuo atsakingo požiūrio.
Kaip bebras užsikrečia trichinelioze. Netikėta tiesa apie „žolėdį“
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
