Socialinėje erdvėje „Facebook“ Andrejus Gaidamavičius tvirtina, kad Latvijoje vilkai nuolat medžiojami ne per leistiną sezoną, o medžiotojai bando įteisinti vasarą sumedžiotų vilkų kailį ir trofėjus, išsaugodami juos iki sezono pradžios.
„Buvo atrasta, kad dalis „rudenį“ nušautų vilkų buvo dar su vasariniu kailiu. Žieminis kailis, žinoma, geresnis, bet rask tu man medžiotoją, kuris nepasinaudos pasitaikiusia proga iššauti į vilką. Juk niekas nemato, ką jis ten savo tame bokštelyje vasarą iš tiesų medžioja – ar Lietuvą gelbėja nuo invazinių jenotų, ar kiaulių ūkius nuo marą platinančių šernų, ar tiesiog šauna į viską, kas juda. Mes jau seniai sakėm ministerijai, kad reikia tikrinti kailius. Bet kai pati ministerija suinteresuota išnaikinti kuo daugiau vilkų, tai jie tyliai laimina tą brakonieriavimą“, – rašo gamtosaugininkas.
Akivaizdu, kad šioje situacijoje A. Gaidamavičius tikisi, kad niekas Lietuvoje nesupranta latvių kalbos ir nežino Latvijos medžioklės taisyklių. Taigi oficiali informacija: Latvijoje vilkų medžioklės sezonas prasideda liepos 15 d. ir baigiasi kovo 31 d. Kadangi Latvijoje vilkai oficialiai pradedami medžioti vasarą, medžiotojams nėra reikalo pažeisti įstatymo ir bandyti „legalizuoti“ vasarą medžiojamų vilkų.
Matydami skleidžiamą klaidingą informaciją ir bandymus apšmeižti Latvijos medžiotojus bei pasinaudoti šia situacija siekiant suklaidinti Lietuvos gyventojus apie vilkų medžioklę kaimyninėje šalyje, susisiekėme su Latvijos valstybinės miškų tarnybos Medžioklės skyriaus vedėju Valteriu Lūsiu. Anot jo, Latvijoje nustatytas reikalavimas nedelsiant pranešti apie kiekvieną sumedžiotą vilką, mobiliuoju telefonu atsiunčiant nuotrauką, kurioje nurodytas laikas ir koordinatės, nekeičiant nuotraukos detalių.
Latvijos medžiotojai sulaukė lygiai tokių pačių priekaištų ir užuominų apie vilkų brakonieriavimą, todėl buvo įvesta griežta pranešimo sistema. Tačiau pagrindinis skundas buvo tas, kad medžiotojai juos ne sumedžiodavo, o tiesiog nurašydavo… „Kad niekas neturėtų galimybės šmeižti medžiotojų ir sabotuoti jų darbo, dabar medžiotojai turi nufotografuoti patį vilką, jo dantis, surašyti kelis protokolus, kuriuos gana greitai reikia pateikti miškų tarnybai“, – pabrėžė V. Lūsis.
Vilkų limitas = šeimų skaičius × natūralus prieauglis (3,25)
54 × 3,25 = 175,5
Pasak pašnekovo, inspektoriai neužfiksavo, kad kas nors norėtų įteisinti anksčiau sumedžiotą vilką. „Sezono pradžioje daugiau dėmesio skiriame sumedžiotų vilkų kailiams tikrinti. Pirmieji sumedžioti gyvūnai tikrinami intensyviau. Tai juk savaime suprantama! Vasarą gyvūno kūno juk neišsaugosi ir kailio atskirai nefotografuosi“, – apibendrino V. Lūsis.
Latvijoje vilkų DNR tyrimai ir kiti duomenys renkami apie 20 metų. Lietuvoje šie tyrimai pradėti tik prieš trejus metus. Šiemet paskelbta, kad Lietuvoje gyvena mažiausiai 54 vilkų šeimos. Ne mažiau!
Pažymėtina, kad apskaitos duomenys yra neišsamūs, nes keletą metų nebuvo sniego ir nebuvo įmanoma stebėti pėdsakų. Tai reiškia, kad vilkų populiacija gali būti daug didesnė, tai įrodo ūkininkams padaryta žala ir medžiotojų pastebėjimai.
Kodėl visos diskusijos vyksta tik nustačius limitus?
Aplinkos ministerijos vyresnysis patarėjas gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais Vilmantas Graičiūnas atskleidė, kad spalio pradžioje, kai buvo paskelbtas šių metų vilkų limitų projektas, kvietimas teikti siūlymus kartu su projektu buvo išsiųstas daugybei organizacijų. Ministerijos pranešimą gavo ir universitetai, moksliniai centrai, miškų savininkai, ūkininkai ir, aišku, medžiotojų organizacijos. Siūlymus ir priekaištus atsiuntė tik dvi draugijos.
Lietuvos miškininkų sąjunga (LMS) siūlė vilkų medžioklės nelimituoti, o jų populiacijos gausą reguliuoti medžioklės sezono trukme. Jeigu nebūtų atsisakyta vilkų medžioklės limitavimo, LMS siūlė 2020–2021 m. medžioklės sezonui nustatytą 175 limitą ne mažinti, o didinti iki 200 individų.
Na, o gamtos apsaugos asociacija Baltijos vilkas atsiuntė trijų puslapių laišką, kuriame apibendrino dešimt vilkų limito mažinimo argumentų. Pavyzdžiui, Baltijos vilko vadovas Andrius Lavrinavičius rašė: „Vilkų DNR tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos vilkų populiacija praeityje buvo patyrusi didelį genetinės įvairovės susiaurėjimą dėl per intensyvios medžioklės. Tyrėjų teigimu, įvairovė po truputį atsistato dėl migracijos, bet vis dar nėra optimali. Pastarųjų metų ir siūlomas naujas limitas yra istoriškai labai dideli, o populiacijos genetinei įvairovei atsikurti neužteko paskutinių 50 metų. Todėl vis didinamas populiacijos medžioklės intensyvumas gali užkirsti kelią tolesniam genetinės įvairovės atsistatymui iki siekiamų reikšmių.“
Aiškinamajame laiške ministerija nurodė: „Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės duomenų bazės skiltyje Didžiųjų plėšrūnų buvimo registravimas visus metus sukaupta medžiaga registruojant atskirą šeimą, buvo atsižvelgiama, kad šeimų teritorijų epicentrai būtų pakankamai nutolę nuo kaimyninių šeimų. Atrinkti tik tie atvejai, kai pranešime buvo registruoti 4 ir daugiau vilkų vienu metu, teikiamą informaciją pagrindžiant kokybiškomis vilkų ar jų pėdsakų nuotraukomis arba vaizdo įrašais. Dėl aukštų reikalavimų duomenų pagrįstumui ir griežtų atrankos kriterijų daugelyje teritorijų nebuvo įrodytas vilkų šeimos buvimas, todėl neatskleistas tikrasis vilkų šeimų kiekis.“
Baltijos vilkas nurodė (ir tai yra vienas argumentų, kurie aktyviai tiražuojami socialiniuose tinkluose), kad 2019–2020 m. medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrimų ataskaitoje, pasiekiamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje, pateikti tokie rezultatai:
iš 118 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 64 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 44 skirtingoms šeimos. Analogiškame 2018–2019 m. medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrime iš 102 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 62 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 53 skirtingoms šeimos. Vadinasi, genetiškai nustatytas šeimų, turėjusių vadų prieš medžioklės sezoną, skaičius sumažėjo nuo 53 iki 44.
Ministerija paaiškino, kad tai yra normalūs svyravimai. Viena priežasčių yra tai, kad neretai sumedžiojami keli vienos vilkų poros jaunikliai. Praeitą sezoną buvo penki atvejai, kai sumedžioti trys vienos šeimos vilkiukai ir dešimt kartų sumedžiota po du jaunus vilkus.
Minima ir tai, kad vilkai reguliuoja kanopinių skaičių, todėl mažina žalą atžalynams. Aplinkos aktyvistai pabrėžė, kad nuostoliai, kuriuos vilkai padaro žemės ūkio gyvūnams, augintojams šiemet nepadidėjo. Čia reikia pridurti, kad, deja, didelė dalis galvijų augintojų ir privačių ūkių savininkų net nepraneša apie išpuolius, nes nesitiki kompensacijų. Aplinkos ministerijos atsakyme nurodyta, kad Vilko apsaugos plane nenumatyta didinti ar mažinti vilkų sumedžiojimo limito pagal žalą ūkiniams gyvūnams ar kanopinių gyvūnų populiacijų gausą. Išreikšta ir kitų argumentų prieš vilkų limito didinimą.
Kaip buvo nustatytas toks didelis limitas?
„Vilko apsaugos plane aiškiai nurodyta, kad sumedžiojimo limitas apskaičiuojamas vadovaujantis moksliškai konstatuotu šių plėšrūnų šeimų skaičiumi, – sakė V. Graičiūnas. – Šiemet mokslininkai patvirtino, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 gaujos. Be to, neatsižvelgta į vienišių pastebėjimus ir poras.“
Gamtos apsaugos grupės vadovas Algirdas Klimavičius aiškino taip: „Jokie sentimentalūs ar iš pažiūros logiški svarstymai negali paveikti vilkų sumedžiojimo limito dydžio, nes jis apskaičiuojamas tik remiantis moksliniais duomenimis apie šių plėšrūnų šeimų skaičių. Šiemet mokslininkai nustatė, kad šalyje yra ne mažiau kaip 54 šeimos. Dauginame šį skaičių iš natūralaus prieauglio koeficiento (3,25) ir gauname 175 individus, kuriuos galime sumedžioti. Labai gerai, kad vyksta diskusijos ir keičiamasi nuomonėmis, tačiau limito nustatymo taisyklės aiškios ir paprastos.“
A. Klimavičius nurodė, kad Aplinkos ministerijos inicijuotas vilkų DNR tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti vilkų šeimų skaičių ir stebėti populiacijos būklę, nebus sustabdytas ir toliau teiks moksliškai pagrįstą informaciją.
Papildoma informacija
Taigi, kaip jau minėta, vilkų medžioklės sezonas Latvijoje prasideda tuo metu, kai žala ūkiniams gyvūnams yra didžiausia – liepos 15 d.
Šiuo metu Latvijoje, kaip ir keliais ankstesniais sezonais, leidžiama sumedžioti 280 vilkų.
Gruodžio 14 d. sumedžioti 253 egzemplioriai.
52 proc. Latvijos teritorijos užima miškai. Lietuvoje jų yra 33 proc.
Oficialiai apskaičiuota, kad Latvijoje gyvena apie 1500 vilkų.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
