Šalies miškuose gausėjant medžiojamų gyvūnų, Aplinkos ministerija siūlo keisti tvarką, pagal kurią skaičiuojama jų padaryta žala žemės ūkiui.
Numatyta, kad kompensacijos nebūtų mokamos, jei ūkininkai patys nesiims prevencinių priemonių – neįrengs garso patrankų, elektrinio piemens, nenaudos repelentų ar kitų apsaugos būdų.
Taip pat žalos neskaičiuotų, jei kukurūzai prie pat miško būtų apsėti iki pat ribos, nepaliekant bent šešių metrų neužsėtos juostos. Išimtys būtų taikomos tik tada, kai juosta užsėta miežiais, daugiametėmis žolėmis arba naudojama kaip šienaujama pieva.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika atkreipia dėmesį, kad įvairios užtvaros yra pavojingos laukiniams gyvūnams – jie gali įsipainioti, susižaloti ir nugaišti. Tuo metu Aplinkos komiteto narys Simonas Gentvilas mano, kad ūkininkai turėtų labiau rūpintis savo pasėliais, o ne visą atsakomybę perkelti kitiems.
Valstybinių miškų urėdija, kuri inicijavo naują tvarką, teigia, jog reikalavimas kukurūzus auginti atokiau nuo miško yra svarbus, nes pasėliai dažnai užsėjami iki pat medžių, dėl to sunku pastebėti iš miško išeinančius gyvūnus, juos atbaidyti ar, jei reikia, sumedžioti. Urėdija pabrėžia, kad prevencinės priemonės jau plačiai naudojamos tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – medelynai tepami repelentais, o jaunuolynai aptveriami.
S. Gentvilas tikina, kad ūkininkų veikla nebūtų apribota, jei reikėtų palikti neužsėtą juostą. Pasak jo, tai veiksmingesnis sprendimas nei statyti tvoras: tokiu būdu gyvūnas, išėjęs iš miško, ne iškart patenka į pasėlius.
K. Mažeika kritikuoja tokias priemones, nes tvoros ir elektriniai piemenys yra pavojingi elniams, danieliams, briedžiams, stirnoms – ypač tiems, kurie turi ragus. Gyvūnai gali įsipainioti į tinklą, kankintis ir nugaišti. Jis primena, kad ir dabar miškuose jaunuolynai aptveriami, tačiau nukritus medžiui tvora pažeidžiama, o gyvūnai bandydami pralįsti dažnai įstringa.
Parlamentaras teigia, jog urėdijos siūlymai nėra tinkami, nes valstybiniuose komerciniuose plotuose gyvūnų populiacija yra didžiausia, tačiau medžioklės vyksta nereguliariai. Pasak jo, nėra aiškios žalos skaičiavimo tvarkos, o ūkininkai tikisi adekvaus nuostolių įvertinimo, tuo tarpu medžiotojai linkę kompensuoti kuo mažiau.
Paprastai žemdirbiams žalą atlygina medžiotojų kolektyvai. Jie būna apsidraudę, tačiau dažni atvejai kelia draudimo įmokų kainą. K. Mažeika pabrėžia, kad problemos ypač aktualios Joniškio, Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose, kur yra dideli valstybiniai medžioklės plotai ir per didelė žvėrių koncentracija.
Jo teigimu, situacija tampa nevaldoma, o klausimas bus svarstomas rudenį komitete.
Apie tvoras ir alternatyvas
Plačiai kalbant, laukų aptvėrimas nėra tinkamas sprendimas. Didelių teritorijų apjuosimas tvoromis faktiškai neįmanomas – tai pareikalautų milžiniškų resursų ir keltų grėsmę laukiniams gyvūnams, tarp jų ir saugomoms rūšims. Tokios kliūtys trukdytų natūraliai gyvūnų migracijai, o kai kuriais atvejais gali kelti pavojų ir žmonėms, pavyzdžiui, sukeliant avarines situacijas kelyje, jei gyvūnai ieškos kito kelio. Todėl kalbant apie tvorų naudojimą reikia išlikti itin atsargiems.
Jaunuolynų apsaugą taip pat būtina organizuoti protingai. Geru pavyzdžiu laikoma Lenkijos praktika, kur miško jaunuolynai kuriami palyginti nedidelėse teritorijose – pavyzdžiui, 100 x 100 metrų. Tokios ribotos teritorijos aptveriamos, kad būtų užtikrinta apsauga, tačiau kartu neblokuojama gyvūnų migracija. Tai leidžia gyvūnus nukreipti į kitus miško masyvus, kur jie gali rasti maisto.
Kalbant apie žemės ūkio kultūrų apsaugą, veiksmingiausios priemonės yra repelentai, elektriniai aptvarai ir garso atbaidytuvai. Labai svarbu aplink laukus palikti neužsėtas juostas, kuriose medžiotojai galėtų pastatyti bokštelius ir efektyviau saugoti pasėlius. Be to, galima imtis ir kitų priemonių, pavyzdžiui, įrengti jaukinimo vietas miško gilumoje, kad elniai būtų atitraukti nuo rapsų laukų. Apsaugos priemonių derinimas su aktyvesne medžioklės praktika išlieka geriausias būdas sumažinti laukinių gyvūnų daromą žalą ūkiams.
Ar elninių gyvūnų padarytų nuostolių miškuose atlyginimas gali būti užkrautas medžiotojams?
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
