Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimu Klaipėdos zoologijos sodas negali įleisti lankytojų nuo šių metų liepos 24 d. iki 2026 m. liepos 23 d. arba kol visi pažeidimai nebus pašalinti. Šis sprendimas priimtas po to, kai 2025 m. liepos 2 d. atlikus neplaninį šio zoologijos sodo patikrinimą paaiškėjo, kad, nepaisant pakartotinių įspėjimų ir pratęstų terminų, anksčiau nustatyti gyvūnų laikymo sąlygų ir lankytojų saugumo užtikrinimo pažeidimai nebuvo pašalinti.
Reaguodami į visuomenės pasisakymus viešojoje erdvėje, kad lankytojai vis dar lanko Klaipėdos zoologijos sodą, ir, kad zoologijos sodas socialiniuose tinkluose skelbia priimantis lankytojus, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo administracinę teiseną dėl šio sprendimo nevykdymo.
„Iki 2026 m. liepos 23 d. Klaipėdos zoologijos sodas negali priimti lankytojų, todėl kviečiame gyventojus būti sąmoningais – gerbkite priimtą sprendimą ir prašome nesilankyti zoologijos sode“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės Mantė Ramanauskienė.
Atsižvelgus į šių metų liepos 2 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatytus esminius pažeidimus: kai kurie gyvūnai buvo laikomi neteisėtai (neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų), dalis gyvūnų laikyti sąlygose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų, laikomiems gyvūnams nebuvo užtikrinta veterinarinė priežiūra, tinkamas maitinimas, girdymas ir kt., buvo priimtas sprendimas paimti laukinius gyvūnus iš Klaipėdos zoologijos sodo.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro specialistais, liepos 25 d. Klaipėdos zoologijos sode paėmė 30 laukinių gyvūnų – žinduolių ir paukščių. Kiti gyvūnai, kuriuos suplanuota paimti, kol kas nebuvo išvežti, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę, pvz., dėl paukščių perėjimo. Šaltinis AAD
Zoologijos sodai tai mokslinės bazės, o ne pramogų parkai
Šiuolaikiniai zoologijos sodai – tai ne pramogų vietos, o moksliniai tyrimų centrai, atliekantys svarbų vaidmenį saugant, veisiant ir reintrodukuojant nykstančias gyvūnų rūšis. Jie tapo esminėmis grandimis tarptautinėse gamtosaugos programose ir bendradarbiauja su mokslininkais, veterinarais ir genetikais visame pasaulyje.
Žiūrint į stambių gyvūnų siluetus už aptvarų, retai susimąstome, kad dauguma jų čia atsidūrė ne todėl, kad buvo „atvežti parodymui“, o todėl, kad gamta jiems jau nebeturėjo vietos. Kartais zoologijos sodas – tai paskutinė rūšies viltis.
XIX a. pabaigoje keliautojai ir gamtininkai vežė gyvūnus į Europą ne tik kolekcijoms ar cirkui. Tarp jų buvo ir rašytojas, gamtininkas bei zoologijos mokslo entuziastas Geraldas Durelis, kurio garsioji knyga Pervargęs Nojaus laivas (angl. The Overloaded Ark) atskleidžia realų vaizdą – kaip gyvūnai buvo renkami ekspedicijose ne pramogai, bet tam, kad būtų išgelbėti nuo išnykimo. Durelis teigė, kad vienintelis būdas apsaugoti nykstančias rūšis – perkelti jas į vietas, kur žmogus gali užtikrinti jų saugumą, daugintis ir išlikti.
Šiandien ši idėja įgavo naują mastą. Zoologijos sodai nebėra eksponatų sandėliai, o tarptautinių gamtosauginių projektų centrai. Jie ne tik stebi, bet ir aktyviai formuoja rūšių likimą – nuo laboratorinių genetinių tyrimų iki realių sugrąžinimo į gamtą operacijų. Nuo arabinių oriksų dykumose iki Prževalskio arklių Mongolijos stepėse – dauguma jų šiandien egzistuoja tik todėl, kad kažkada atsidūrė už zoologijos sodo tvoros.
Šiame straipsnyje pažvelgsime, kaip zoologijos sodai iš tradicinių gyvūnų parkų tapo moderniais rūšių išlikimo bastionais, kokius rezultatus jau pavyko pasiekti, ir ką tai reiškia nykstančioms rūšims bei visai planetos biologinei įvairovei.
Zoologijos sodų paskirtis
Nors daugelis žmonių zoologijos sodus vis dar laiko pramogų vietomis, jų pagrindinė misija – biologinės įvairovės išsaugojimas. Jie renka svarbius duomenis apie gyvūnų elgseną, sveikatą, mitybą, reprodukciją ir padeda kurti strategijas, kurios leidžia rūšims išgyventi ir už zoologijos sodo ribų.
Veisimo programos tai viltis nykstančioms rūšims
Zoologijos sodai dalyvauja tarptautinėse veisimo programose, tokiose kaip Species Survival Plan (SSP) ar European Endangered Species Program (EEP). Tokios programos leidžia išsaugoti genetinę įvairovę ir pasiruošti rūšių sugrąžinimui į natūralias buveines.
Sėkmingos istorijos – rūšys, kurios grįžo į gamtą
Arabinis oriksas
Ši antilopė buvo išnykusi gamtoje. Dėka veisimo zoologijos soduose, dabar laisvėje vėl gyvena daugiau nei 1000 individų.
Kaliforninis kondoras
1982 m. laukinėje gamtoje buvo likę tik 22 šie paukščiai. Šiandien jų populiacija viršija 300, dauguma jų gyvena laisvėje.
Prževalskio arklys
Vienintelė tikra laukinių arklių rūšis, kuri buvo išnykusi gamtoje. Šiandien, po dešimtmečių veisimo zoologijos soduose, ji vėl klesti Mongolijos stepėse.
Partulos sraigės (Polinezija)
Buvo laikytos išnykusiomis, tačiau 2024 m. daugiau nei 6000 individų buvo grąžinti į jų natūralią buveinę.
Maccoa antys (Afrika)
2025 m. pirmą kartą Europoje (Česterio zoologijos sode) išperėjo šios kritiškai nykstančios antys. Tai – naujas žingsnis jų išsaugojime.
Galapagų vėžliai
Filadelfijos zoologijos sode 97 metų vėžlė „Mama“ padėjo kiaušinius ir 2025 m. išsirito keturi jaunikliai – istorinė akimirka rūšies atkūrimui.
Braziliniai merganseriai
Prahos zoologijos sodas tapo pirmąja vieta Europoje, kur 2025 m. išperėjo vieni rečiausių pasaulyje ančių – jų gamtoje likę mažiau nei 250.
Sužeistas šernas gąsdina šeimininkę, vilkas erzina briedį, o lūšis miestiečius. Miško naujienos #10
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
