Patirtis

Ančių medžioklės sezonas prasidėjo – kviečiame prisidėti prie mokslinių tyrimų0

Nuotrauka: iš archyvo

Tekstas: dr. Jolanta Stankevičiūtė, dr. Rasa Vaitkevičiūtė

Gerb. medžiotojai, prašome jūsų šiais, kaip ir praėjusiais, metais įsitraukti į laukinių ančių sarkocistozės stebėjimą! Tikimės, kad jau keletą medžioklės sezonų iš eilės vykdomas šios laukinių paukščių ligos tyrimas padės mums stebėti šios ligos plitimą Lietuvoje ir geriau suprasti, kurios paukščių rūšys yra paveiktos bei kokį poveikio mastą tai gali turėti ateityje!

Priminsime, kad sarkocistozė yra nemirtina, dažniausiai besimptomė infekcinė liga, kurią sukelia įvairių rūšių parazitiniai pirmuonys Sarcocystis spp. Ši liga nustatoma ir žinduoliams, ir paukščiams, ir ropliams.

Pažeidžiama paukščių nervų sistema, jiems tampa sunku kvėpuoti, randamos kraujosruvos plaučiuose, dėl to atsiranda silpnumas, mažakraujystė, gali pasireikšti traukuliai iki sparnų paralyžiaus. Šis susirgimas turi reikšmės paukščių migracijai. Nusilpę paukščiai krinta, žūsta. Užsikrėtę paukščiai tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Plėšrūnai yra galutiniai sarkocistozės ciklo šeimininkai, t. y. jų organizme parazitai subręsta lytiškai, su išmatomis pasišalina bei užteršia aplinką ir taip tęsia gyvavimo ciklą iš naujo.

Laukinių vandens paukščių sarkocistozės valdymas yra sudėtingas, ir nors ši liga iki šiol nesukėlė didelės grėsmės vandens paukščių populiacijoms, šios ligos plitimo stebėsena labai svarbi. Europoje paukščių sarkocistozės ligos monitoringai vykdomi Italijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt.

Iki šiol manoma, kad paukščių sarkocistozė nekelia pavojaus žmonių sveikatai, nes tinkamai termiškai apdorojus mėsą (verdant, kepant, šaldant) šie parazitai žūsta. Teigiama, kad mažai sarkocistomis užsikrėtusios anties mėsą žmonės valgyti gali, bet stipriai užsikrėtusios anties mėsos maistui vartoti tikrai nerekomenduojama, be to, ji ir atrodo labai nepatraukliai. Stipriai užsikrėtusių paukščių žalia mėsa jokiu būdu negalima šerti šunų.

Nustačius smarkų ančių raumenyno užsikrėtimą, jas reikia utilizuoti, pvz., deginant atliekų duobėse ar labai giliai užkasant žemėje. Kaip minėta, jokiu būdu negalima duoti šunims ar neapdairiai numesti ten, kur galėtų pasiekti laukiniai gyvūnai (bebrai, lapės ar kiti plėšrieji).

Nustačius labai žemą užsikrėtimo lygį, tokią mėsą galima vartoti prieš tai pašaldžius ne trumpiau kaip 2 paras –20 °C temperatūroje. Sarkocistos žūva mėsą verdant, kepant, troškinant – mėsos vidus turi pasiekti ne mažiau nei 80 °C temperatūrą.

VDU ŽŪA mokslininkai laukinių ančių apsikrėtimą sarkocistomis pradėjo tirti 2015 metais. Nuo 2017 metų į šiuos tyrimus aktyviai įsitraukė medžiotojai. Tyrimų rezultatai buvo gauti iš 46 skirtingų Lietuvos vietovių, iš viso ištirta daugiau kaip 900 laukinių ančių individų. Didžioji dauguma sergančių individų buvo didžiosios antys.

Nustatyta, kad užsikrėtimo lygis skirtingais metais svyravo tarp 8–9 proc., ančių patelės šia liga sirgo daug dažniau nei patinai. Taip pat pastebėta, kad paukščių jaunikliams šis susirgimas nustatomas retai. Visi tyrimai periodiškai skelbiami mokslinėse konferencijose ir informuojama medžiotojų bendruomenė bei plačioji visuomenė. 2020 metais ančių medžioklės sezonas vyko COVID-19 pandemijos fone ir tai pristabdė tyrimų intensyvumą, todėl šiais metais tikimės sulaukti daug daugiau medžiotojų pranešimų. Labai trūksta pranešimų iš Aukštaitijos regiono, tad šiemet tikimės didesnio medžiotojų aktyvumo būtent iš ten.

Nuotrauka: iš archyvo

Sumedžiotos antys tikrinamos prapjovus odą ties krūtine ir žiūrima, ar yra į ryžio grūdą panašių baltos spalvos sarkocistų.

Surašoma:
1. Bendras sumedžiotų ančių skaičius pagal rūšį ir lytį.
2. Užsikrėtusių ančių skaičius ir rūšis.
3. Tiksli sumedžiojimo vieta ar koordinatės.
4. Data.
5. Visų užsikrėtusių individų nuotraukos.

Jei sumedžioję nenustatėte sarkocistozės, duomenis apie sumedžiotas sveikas antis taip pat reikia atsiųsti!

Nustačius užsikrėtimą, antis reikia utilizuoti gyvūninių atliekų duobėje. Jokiu būdu negalima duoti šunims ar neapdairiai numesti ten, kur galėtų pasiekti laukiniai gyvūnai, ypač plėšrūnai.

Susiję straipsniai

Duomenis prašome siųsti dr. Rasai Vaitkevičiūtei po kiekvienos ančių medžioklės visą sezoną el. paštu r.vaitkeviciute@gmail.com arba feisbuku: Rasa Vaitkevičiūtė.

Dėkojame, kad rūpinatės gamta!

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv