„Kiekviena klaida, padaryta prišaudant ginklą, turi konkrečią priežastį. Ginklų savininkai, šauliai, medžiotojai turėtų žinoti dėsningumus, kaip šūvio momentu sąveikauja ginklas, taikiklis, šoviniai ir, žinoma, šaulys. Suprantant procesą galima išvengti klaidų arba bent jau jas gerokai sumažinti, – pabrėžia patyręs medžiotojas, sporto šaulys ir šaudymo instruktorius Aivaras Bundzenas. – Klaida medžiotojas laiko situaciją, kai kulka nepataikė ten, kur taikytasi. Ar į taikinį nepataikyta dėl to, kad nebuvo pasirinkta atitinkama amunicija, ar todėl, kad buvo problemų su taikikliu, pačiu ginklu, o gal ginklo naudotojo veiksmai buvo netinkami?“
Jei problemos su amunicija
Ne veltui medžiotojai turi posakį, kad ne kiekvienas vamzdis mėgsta kiekvieną šovinį. Techniškai tai susiję su kulkos ir vamzdžio sąveika. Ypač svarbi medžioklinių vamzdžių sąveika su kulka, nes jų vamzdžiai plonesnėmis sienelėmis. Pataikymo tikslumui įtakos turi kulkos judėjimas vamzdžiu, tuo momentu atsirandančios vibracijos ir kulkos išmetimo kampas.
Tik atrodo, kad šūvio metu vamzdžiui nieko nenutinka. Verta pažiūrėti specialiomis kameromis darytus vaizdo įrašus – kulkai skrendant vamzdžiu vamzdis lankstosi ir vibruoja. Paimkite virvę į rankas ir paleiskite per ją bangą. Tas pats nutinka ir su vamzdžiu šūvio akimirką – jis rangosi kaip ungurys! Šį lankstymąsi galima kompensuoti keičiant vamzdžio svorį ir ilgį, naudojant specialius kompensatorius. Realybėje tai nedaroma ir einama kitu keliu – parenkama geriausiai vamzdį atitinkanti amunicija suformuojant tankesnę pataikymų grupę.
Reikia turėti omenyje, kad rasti tobulą kulką, kuri sudarytų norimą pataikymų grupę ir turėtų reikiamą svorį, galią ir išsiplėtimą, gali būti ne taip paprasta. Amunicijos gamintojų yra nemažai, šovinių gana daug, bet šoviniuose naudojamas skirtingas parakas.
„Nėra jokios priežasties nerimauti. Tereikia įsigyti penkis ar šešis konkrečios amunicijos šovinius ir eiti į šaudyklą pašaudyti į taikinį, analizuoti, koks rezultatas gautas. Jei jis netenkina, yra didelė pataikymų sklaida, tada reikėtų rinktis kitą amuniciją ir vėl grįžti į šaudyklą. Radus tinkamą amuniciją verta įsigyti daugiau iš vienos partijos. Kito užtaisymo partijoje gali būti naudojamas, pavyzdžiui, kitoks parakas, kokia nors kitokia šovinio sudėtinė dalis ir šūviai formuosis kitokie“, – aiškina A. Bundzenas.
Korupcija miškuose. STT siūlo medžioklės klubų plotų rotaciją
Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad kiekvienas ginklas turi tam tikrą tikslumo lygį, kurį kartais nurodo gamintojas. Dažnai tai yra kampo minutė (MOA) – mažiau nei trijų centimetrų skersmens plotas 100 m atstumu. Ginklas labai geras, jei gali pasiekti tokį pataikymų tankį, matuojant pagal pataikymų centrus. Jei trys centimetrai yra iš 100 m, iš 200 m bus šeši centimetrai, 300 m – devyni centimetrai. Medžioklės atveju tai puikiai tinka! Jei ginklas šaudo tankiau, tai dar geriau! Tačiau jei kulkos pataiko iš 100 m ir į penkių centimetrų dydžio apskritimą, medžioklės reikmėms to užtenka, jei tik nebus bandoma pataikyti uodui į akį! Jei medžiojami stambūs žvėrys – elniai, briedžiai, šernai, stirnos, to daugiau nei pakanka! Reikia suprasti, kad dažnai geriausius rezultatus bus galima gauti su medžioklei skirta Jaktmatch kulka, tačiau jos negalima naudoti briedžių, tauriųjų elnių ir šernų medžioklėje. Tokia kulka neturi pakankamo stabdymo efekto.
Šaudykloje gautą rezultatą reikėtų vertinti šaltu protu ir rinktis pakankamai sklaidžią bei gero pataikymo tankio kulką.
Taip pat klausimas, kokiu kalibru kokią grupę galima sušaudyti. Santykis paprastas: kuo mažesnis kalibras ir mažesnė kulkos galia išskrendant iš vamzdžio, bet didesnis greitis, tuo lengviau tankesnę grupę pašauti 100 m atstumu (čia nekalbame apie tolimąjį šaudymą). Pavyzdžiui, kalibrai nuo .223, .243 iki 6,5 Creedmoor. Šios amunicijos kulkos yra palyginti lengvos, bet greitos. Yra mažesnis atatrankos impulsas ir mažesnis poveikis ginklui, šaudyti patogiau, todėl lengviau sušaudyti geresnę grupę.
.308 kalibras labai skiriasi. Atatrankos impulsas ir smūgis per petį yra didesnis, ginklas šūvio akimirką bando šokti į orą, ypač jei ginklas lengvas. Toliau seka septynetai ir .30-06, kurio atatranka dar didesnė. Todėl šį ginklą dar sunkiau suvaldyti, taip pat suprasti pataikymų tikslumą. Dar toliau seka magnumo kalibrai, kuriuos naudojant jau reikia šaudymo treniruotėse įgytų įgūdžių, norint pasiekti gerų rezultatų. Taip pat reikia būti įsitikinusiam magnumo ginklo būtinybe ir medžiotojo pasirengimu susidoroti su tokiu kalibru.
„Reikia važiuoti į šaudyklą ir šaudyti. Neteisinga sušaudyti žvėrį ir nieko nesuprasti ar džiaugtis reta sėkme. Tai nekelia medžiotojui garbės. Noriu pagirti medžiotojus, kurie tampa vis drąsesni ir nebijo eiti į šaudyklas treniruotis, dalyvauja seminaruose, kuriuose mokosi šaudyti, ir varžybose“, – sako kolega iš Latvijos.
Naudojant labai galingus kalibrus, pavyzdžiui, devynetus, 375 H&H, pataikymai greičiausiai nebus toje pačioje kampo minutėje, o nuo penkių iki septynių centimetrų 100 m atstumu. Tai patenkinamas rezultatas ir visiškai pakankamas 100–150 m atstumu. Žvėris bus sėkmingai sumedžiotas! Medžioklėje nebūtina pasiekti sportininko verto rezultato, kai kulkų pataikymo vietos susiliečia arba kulka eina į kulką.
Pats karabinas. Ar tikrai viskas gerai?
Analizuojant priežastis, kodėl neįmanoma pataikyti, reikia atkreipti dėmesį į patį medžioklinį ginklą, jo vamzdį ir spynos grupę: tai pusiau automatinis ginklas, ginklas su išilgai slystančia spyna (bolt-action) ar kombinuotasis ginklas. „Kiekvienas iš šių ginklų turi savo tikslumo klasę, į kurią reikia atsižvelgti, ir nereikia kelnių mautis per galvą, bandant pasiekti labai tankią pataikymų grupę su netinkamu ginklu“, – pabrėžia A. Bundzenas.
Tiksliausi yra ginklai su išilgai slystančia spyna. Šie ginklai turi laisvai kabantį vamzdį. Tai reiškia, kad tarp vamzdžio ir lovelio galima laisvai ištraukti pakankamai storą popieriaus lapą. Tarpas turi būti ne mažesnis kaip pusė milimetro (niekada nebus per daug, tik gali būti per mažai). Negali būti taip, kad šūvio momentu vamzdį suimant su loveliu abu suspaudžiami kartu – dings šūvio tikslumas.
Biudžetinės klasės ginklų vamzdis kartais susiliečia su loveliu, net ir visiškai naujo ginklo. Taip, šie ginklai šaudo, bet pataikymai ne visada tokie, kokių norėtų ginklo savininkas. Eksploatacijos metu polimerinė buožė iš esmės nesikeičia, bet su medinėmis buožėmis yra kitaip. Medis yra gyvas ir veikiamas drėgmės brinksta, o džiūdamas traukiasi. Jei tarpas tarp vamzdžio ir lovelio iš pradžių yra per mažas, medžiui pabrinkus jis visiškai išnyksta. Tada ginklas nebepataiko ten, kur turėtų. Rudenį prieš sezoną sureguliuojama pataikyti į taikinio centrą, o po poros lietingų savaitgalių tikslumas dingsta… Mat lovelis susilietė su vamzdžiu ir pakeitė vamzdžio judėjimą šūvio akimirką. „Pats esu patyręs tokią situaciją su KO markės pirmuoju graižtviniu ginklu. Pataikymo vieta šlapią rudenį ir po sausos žiemos seife skyrėsi visais 30 cm…“ – pasakoja A. Bundzenas.
Pataikymui įtakos turi ir ginklo valymas arba, tiksliau, nevalymas. Gali būti, kad ginklo iš principo neįmanoma prišaudyti, nes vamzdis surūdijęs… Taip galima iššvaistyti daug pinigų, sudeginti kelias pakuotes šovinių ir negauti rezultato. Įtarus tokią situaciją, vamzdį turėtų įvertinti ginklų meistras. Taip pat už maždaug 100 eurų galima nusipirkti boreskopą, apžiūrėti vamzdį iš vidaus ir kritiškai priimti sprendimą – pirkti naują ginklą ar tik keisti vamzdį. Vertinant taip pat reikia atsižvelgti į vamzdžio laibgalių ir lizdo kokybę. Boreskopu taip pat galima kontroliuoti ginklo išvalymo kokybę.
„Žmogus turi ginklą, kuriuo šaudyta labai mažai, kuris buvo laikomas seife ir tiesiog surūdijo, nes po šaudymo nebuvo išvalytas. Tada kitas ginklo savininkas su neviltimi stebi, kaip jam šaudant šovinių pakuotė vis labiau tuštėja, o rezultato kaip nėra, taip nėra. Ginklo tiesiog neįmanoma prišaudyti. Padėti nusprendęs instruktorius taip pat nesidžiaugia situacija. Todėl prieš perkant ginklą rekomenduojama patikrinti vamzdžio kanalą! Ypač perkant naudotą ginklą. Net perkant naują ginklą parduotuvėje galima patirti nemalonią situaciją. Po kontrolinio šūvio ginklas patenka į policijos sandėlį ir ten dėl kažkokių priežasčių užsiguli ilgesnį laiką. Jei tai stainless vamzdis – viskas gerai, jei tai chromo ar molibdeno vamzdis, ir tie trys kontroliniai šūviai paliks žymes vamzdyje, kuris paskui neišvalomas… Parduotuvėje taip pat nereikia drovėtis ir prieš išleidžiant didesnę sumą pažvelgti į vamzdžio vidų, kad pamatytum, kas ten darosi“, – aiškina patyręs medžiotojas.
Ginklų su išilgai slystančia spyna lovelis neturi liestis prie vamzdžio, jų dėžė turi būti tvirtai prisukta prie buožės, kaip ir bet kurio kito ginklo.
Lietuvių pergalė medžiotojų, plėšrūnai narvuose ir šaudymas su kliūtimis festivalyje Miunhauzenas!
Kitokia situacija, jei išsirinktas pusiau automatinis ginklas. Pusautomačio tikslumas bus mažesnis, nes vamzdis turi dujų išmetimo kanalą. Šūvio momentu dėl temperatūros metalas plečiasi ir atsiranda tam tikri šoniniai spaudimai, susidaro įtampa, dėl to tikslumas keičiasi. Žinoma, konstruktoriai stengiasi sumažinti tikslumą veikiančius veiksnius, tačiau iš pusiau automatinio ginklo negalima tikėtis tokio paties tikslumo kaip ginklo su išilgai slystančia spyna. Toks ginklas neturės laisvai kabančio vamzdžio.
Atlaužiamas vienvamzdis graižtvinis ginklas – tokiam lovelis yra tvirtai prikabintas prie vamzdžio. Tikslumą labai paveiks tai, kaip tvirtai lovelis bus suimtas šūvio akimirką. Tai bus poveikis vamzdžiui, nes jis sukuria kulkos išmetimo kampą, vamzdžio vibraciją ir atatranką.
Kombinuotasis ginklas – situacija dar sudėtingesnė. Paprastai tai išskirtiniai ginklai, skirti ypatingoms situacijoms. Jei vamzdžiai sulituoti, šūvio mechanika labai sudėtinga, tai daro didelę įtaką pataikymui ir tikslumas nebus pats geriausias. Iššaunant vamzdis įkaista. Tai metalinis vamzdis, kuris ašies kryptimi pailgėja. O kitas vamzdis ar kiti vamzdžiai yra šalti ir nepailgėja. Vėl metale susidaro įtampos ir vamzdžiai lankstosi. Po kelių šūvių nuokrypis 100 m gali būti 20 ar daugiau centimetrų. Yra net rekomendacijų, kiek šūvių iš eilės galima iššauti ir kokios turi būti vamzdžio aušinimo pauzės. Yra kombinuotųjų ginklų, kurių vamzdžiai sukabinti žiedais, leidžiančiais jiems ilgėti ašies kryptimi.
Jei kombinuotojo ginklo vamzdis pataiko į 10 cm skersmens apskritimą 100 m atstumu, tai labai gerai ir didesnių stebuklų iš jo negalima tikėtis! Jie netiks snaiperio vertam šaudymui. Tokie ginklai dėl savo saugumo ir patikimumo naudojami medžiojant pavojingus gyvūnus Afrikoje. Jie nenaudojami dideliais atstumais, tačiau medžiotojui garantuojami bent du šūviai su labai galinga amunicija. Jie naudojami ir Lietuvoje.
Optinis taikiklis
„Optinio taikiklio ir ginklo derinys turi būti techniškai teisingas ir mechaniškai patvarus. Neturi būti jokių nukrypimų ir laisvo judėjimo. Yra labai platus optinių taikiklių laikiklių asortimentas, bet nereikėtų rinktis pačių pigiausių. Jei laikikliai kainuoja porą dešimčių eurų, jie pagaminti iš aliuminio ir nepajėgs atlaikyti ilgainiui taikiklį veikiančių jėgų. 100–150 eurų vertės laikiklių visiškai užteks, tačiau yra ir dar brangesnių ir kokybiškesnių žinomų ir patikimų prekės ženklų laikiklių“, – tęsia A. Bundzenas.
Yra laikiklių, skirtų tvirtinti ant Weaver arba Picatinny bėgelių, kregždės uodegos ar kitokios tvirtinimo vietos ant ginklo dėžės. Montavimo vietos gali būti įfrezuotos spynos dėžėje, arba numatytos vietos, kur pritvirtinti pagrindus prie optikos montavimo bėgelių. Yra gamintojų, kurie kuria savo laikiklius, pavyzdžiui, Blaser ar Sauer ginklams.
Picatinny arba Weaver bėgeliai universalūs. Picatinny turi platesnius griovelius, palyginti su Weaver. Reikia žinoti, kad Weaver optikos žiedai tiks ant abiejų bėgelių, o Picatinny – tik ant savų.
Montuojant laikiklius ant šių bėgelių juos reikia pastumti į priekį, kol neliks laisvo judėjimo. To nepadarius, šūvio metu optika gali išsijudinti dėl ginklo atatrankos. Tada nebus galimybės atlikti kelių tikslių šūvių iš eilės. Jei viskas padaryta teisingai, pakartojamumas medžioklės tikslais yra 100 proc. Snaiperinio šaudymo tikslais nuimant ir uždedant taikiklį reikės prišaudyti, nes pataikymai didesniu atstumu gali skirtis kokiu centimetru.
Taip pat nereikėtų tikėtis stebuklų iš pneumatiniams ir mažo kalibro ginklams skirtų ir kelias dešimtis eurų kainuojančių optinių taikiklių. Jie nėra skirti medžiokliniams ginklams!
„Nenoriu nei girti, nei peikti nė vieno optikos prekės ženklo. Yra kolegų patirtis, į kurią verta įsiklausyti, yra patyrusių konsultantų prekybos vietose nuomonės. Tačiau svarbu suprasti, kad reikėtų rinktis pripažintų gamintojų gaminius, kurie nenuvils. Be to, į rinką patenka daug naujų perspektyvių prekių ženklų, siūlančių kokybiškus taikiklius puikiomis kainomis. Tačiau jie vis tiek kainuos ne porą šimtų eurų, tikrai daugiau“, – tęsia A. Bundzenas. Jis priduria, kad svarbu, jog įsigyjama optika turėtų oficialų pardavėją ir realią garantiją.
Darant prielaidą, kad optika yra pakankamai gera, vis tiek bus niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Pavyzdžiui, paspaudimų vienodumas. Tai taip pat svarbu, kaip ir stiklų kokybė. Paspaudimo vertė visame diapazone turi būti vienoda. Tai ypač svarbu optikai, kuri skirta snaiperiams.
Taikiklyje nėra tik lęšis. Viduje yra sudėtinga optinė sistema su reguliavimo galimybėmis. Yra reguliavimo varžtai, kurie iš vienos pusės spaudžia optinę sistemą su taikymosi tinkleliu ir prieš juos veikia spyruoklė. Tai vieta, kuri dėl tam tikrų priežasčių gali išsimušti ir neleisti tiksliai pataikyti į taikinį ar net prišaudyti taikiklio. Kokybiška ir saugi pasukama jungtis – iššūkis optikos gamintojams.
Jei kas nori išbandyti savo optiką, ją galima sumontuoti ant mažo kalibro ginklo, kurio amunicija pigesnė, ir sukant į priekį keliais paspaudimais į taikinį iššauti kryžių arba langą. Optikai tai bus į naudą, nes bus pajudinta mechanika ir būsite tikri, kad su taikikliu tikrai viskas gerai.
Raudonojo taško taikikliai
Kad pataikymas būtų tikslus, šiems taikikliams taip pat svarbu pasirinkti kokybiškus pripažintų gamintojų gaminius. Taip pat svarbu, kad jie neturėtų paralakso klaidų. Raudonojo taško taikikliai reguliuojami ir tikrinami naudojant panašius metodus kaip ir optiniams taikikliams.
Po prišaudymo ginklą reikia laikyti nepajudinamai, o akis reikia judinti raudonojo taško atžvilgiu. Neturi būti jausmo, kad taškas juda. Lygiai taip pat kartkartėmis reikia tikrinti optinius taikiklius, perkeliant akį išilgai okuliaro.
Kas dar turi įtakos pataikymui
Neatsižvelgiant į oro sąlygas, taiklumui didžiausią įtaką daro proceso vadovas – šaulys. Kaip laikomas ginklas, kaip jis uždedamas ant peties, kokia jėga suimamas lovelis, kaip vyksta kvėpavimas šūvio akimirką ir kaip sklandžiai nuspaudžiamas nuleistukas. Idealiu atveju visi šie veiksmai turėtų būti kaskart atliekami vienodai. O tai galima pasiekti tik reguliariai treniruojantis šaudykloje. Priešingu atveju nesvarbu, kad ginklas prišaudytas. Kulkos pataikymas į taikinio centrą bus tiesiog susijęs su sėkme… Štai prišaudant buožės apatinio kampo negalima atremti į stalą. Pataikymas iš 100 m bus mažesnis nei tuo atveju, jei ginklas būtų uždėtas prie peties.
Pataikymo vietą taip pat veikia atatrankos kompensatorius, bet koks ant vamzdžio uždėtas ar nuimtas elementas. Juos sumontavus ar nuėmus, ginklą reikia prišaudyti iš naujo, nes keičiasi vamzdžio vibracija ir kulkos išmetimas šūvio akimirką. Be to, ginklo vamzdis elgsis kitaip, jei ant jo bus sumontuotas žibintuvėlis. Net ir tada reikia įsitikinti, kur skrenda kulkos, ir atsižvelgti į reikiamas korekcijas. Skirtumai yra labai individualūs kiekvieno vamzdžio atveju. Pastebėta, kad storų match vamzdžių skirtumai mažesni.
Lygiavamzdžio prišaudymas
„Prišaudyti lygiavamzdį ginklą daug sunkiau, nes kulka vamzdyje, palyginti su graižtviniu ginklu, praleidžia žymiai daugiau laiko. Sportinė kulka skris aukščiau, o medžioklinė – žemiau. Sportinė kulka yra lėtesnė ir prieš išlėkdama daugiau laiko praleidžia vamzdžio kanale. Dėl atatrankos impulso vamzdis per tą laiką bus spėjęs pakilti. Medžioklinės kulkos paprastai būna greitesnės tiesesne trajektorija, o dėl išskridimo kampo pataiko žemiau. Svarbu suprasti kiekvieno taikiklio reguliavimą kiekvienai amunicijos rūšiai“, – sako kolega latvis.
Lygiavamzdžiui ginklui prišaudyti šaunant iš rankos reikia puikių šaudymo įgūdžių. Bet tai galima padaryti ir šaudant nuo stalo, tik reikia sėdėti taip, kad kūnas būtų tiesia nugara, o alkūnės dėl stabilumo remtųsi į stalą. Tokia viršutinės kūno dalies poza turi būti kuo artimesnė tai, kuri būna stovint.
Taip pat kritiškai reikėtų įvertinti gamintojų siūlomas lygiavamzdžių kulkas. Ne visos jos tinka tiksliam šaudymui, tada ginklo prišaudyti nepavyks. Klaida būna kulkos konstrukcijoje. Po šūvio keičiasi kulkos geometrija. Konkrečiai – kulką veikia didelė jėga ir deformuojamos kulkos gale esančios plastikinės dalys (uodegos). Skrydžio metu šios suglamžytos polimerinės dalys yra už metalinės kulkos dalies ir neleidžia kulkai stabilizuotis skrydžio metu. Deformacija kaskart yra kita ir skrydžiai skiriasi.
„Gerai skrenda klasikinė Brenneke kulka. Taip pat labai tikslios yra DDupleks gaminamos kulkos, – aiškina A. Bundzenas. – Klaidos yra skaudžios ir nemalonios, tačiau klaidų pažinimas yra gera pamoka ir investicija į šaudymo įgūdžių tobulinimą.“
Išstumia žmoną ir vaikus į priekį. Neetiška stirninų medžioklė su termokamera
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
