Aplinkos ministerijos parengtas Medžioklės taisyklių pakeitimų projektas, kurio nuo kito medžioklės sezono būtų panaikintas briedžių sumedžiojimo limitas, iš pradžių buvo ruoštas be didesnio viešumo. Šis klausimas buvo paminėtas Medžioklės konsultacinės tarybos posėdyje, tačiau platesnio rezonanso ar diskusijų jis nesulaukė.
Tikėtina, kad tai paaiškina ir gyvūnų teisių gynėjų bei aplinkosauginių organizacijų tylą, taip pat tam tikrą delsą iš medžiotojų organizacijų pusės rengiant savo komentarus ir pozicijas. Visgi oficialiai paskelbtas, bet viešai nereklamuotas taisyklių pakeitimų projektas pasiekė visuomenę, ir medžiotojų organizacijos gavo galimybę išreikšti savo nuomonę bei pateikti pasiūlymus.
Vakar buvo paskutinė diena, kai šiuos pasiūlymus buvo galima pateikti Vyriausybei. Remdamasi gautais siūlymais, Aplinkos ministerija priėmė sprendimą, apie kurį žurnalas Medžioklė turėjo išskirtinę galimybę sužinoti pirmasis.
LMŽD: Limito atsisakymas be stebėsenos – pavojingas žingsnis
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), atstovaujanti didžiąją dalį šalies medžiotojų, aiškiai pasisako prieš siūlomą briedžių sumedžiojimo limitų panaikinimą. Organizacija įspėja, kad toks sprendimas būtų skubotas ir nepagrįstas tol, kol nėra užtikrinta patikima populiacijos stebėsena ir objektyvūs apskaitos duomenys.
Pasak LMŽD, dabartiniai skaičiavimai rodo, kad briedžių populiacija Lietuvoje gali svyruoti nuo 12 000 iki 20 000 individų – tai itin platus ir nepatikimas diapazonas, rodantis didelį neapibrėžtumą. Šią problemą dar labiau apsunkina gyvūnų migracija tarp regionų ir galimas tų pačių individų pakartotinis registravimas. Organizacija pabrėžia, kad būtina keisti stebėsenos metodiką, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, tokias kaip bepiločiai orlaiviai su termovizine įranga, kurie leistų tiksliai vertinti gyvūnų tankį bei jų judėjimo maršrutus.
Svarbus LMŽD argumentas – regioniniai skirtumai. Ne visur šalyje briedžių gausa vienoda: kai kuriose savivaldybėse jie sutinkami dažniau (pvz., Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Varėnos regionuose), kitur jų beveik nėra. Todėl, anot organizacijos, vienodo reguliavimo taikymas visos šalies mastu kelia realią grėsmę populiacijos išlikimui.
Organizacijos apklausti skyriai taip pat išreiškė nepritarimą limitų panaikinimui – dauguma jų laikosi nuomonės, kad sprendimai turi būti grindžiami moksliškai patvirtintais duomenimis. LMŽD taip pat primena, kad daugelyje Europos šalių, įskaitant Estiją, Latviją ir Skandinaviją, stebimas briedžių populiacijos mažėjimas net esant kvotinėms sistemoms. Tai rodo, kad intensyvi medžioklė gali daryti neigiamą poveikį net ir reguliuojant leidimus.
Kaip rodo tyrimai, kai metinis sumedžiojimo lygis viršija 40–45 proc. rudeninės populiacijos, per kelerius metus neišvengiamai fiksuojamas reikšmingas gyvūnų skaičiaus kritimas. LMŽD siūlo laikytis atsargumo principo – nelaikyti daugiau nei 25 proc. populiacijos sumedžiojimo tvaria praktika.
Atsisakius limitų, valstybė netektų vieno svarbiausių populiacijos apsaugos instrumentų – galimybės reguliuoti medžioklės intensyvumą pagal biologines sąlygas. LMŽD teigimu, tai būtų žingsnis į nekontroliuojamą eksploataciją, keliantis pavojų tiek briedžių populiacijai, tiek visos ekosistemos pusiausvyrai.
Todėl organizacija ragina neskubėti atsisakyti limitų ir pirmiausia sukurti mokslu grįstą, patikimą ir nuolat veikiantį stebėsenos mechanizmą. Tik tokiu atveju galima kalbėti apie saugią ir tvarią briedžių medžioklės politiką Lietuvoje.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
