Daugiau skaitykite: 15min.lt
Netoli Lietuvos, Šiaurės Lenkijoje, 1887 m. durpes kasę darbininkai aptiko neįprastą radinį – iš gintaro išdrožtą meškiuko figūrėlę. Šis išskirtinis artefaktas, manoma, buvo ne tik meniškai išraižytas, bet ir turėjo gilią simbolinę reikšmę – galbūt tai buvo apsauginis amuletas, kurį nešiojo akmens amžiaus medžiotojas. Lokys tuo metu buvo laikomas stipriausiu ir pavojingiausiu gyvūnu regione, todėl jo atvaizdas galėjo turėti magiškų galių.
Mažylis buvo pavadintas „Słupcio“ – tai vardas, kurį 2013 m. sugalvojo lenkų vaikų darželio auklėtinis, laimėjęs konkurso prizą. Šiandien meškiukas saugomas Ščecino nacionaliniame muziejuje, o jo kopijos tapo populiariais suvenyrais. Figūrėlė yra apie 10 cm ilgio ir 4 cm aukščio, jos viduryje – skylutė, leidžianti pakabinti ją ant kaklo. Tai rodo, kad ji galėjo būti nešiojama kaip talismanas ar papuošalas.
Mokslininkai ilgai ginčijosi dėl meškiuko amžiaus – vieni jį datuoja mezolitu (12 000–5 000 metų pr. Kr.), kiti – net viršutiniu paleolitu (50 000–12 000 metų pr. Kr.). Vokietijos muziejininkai, tyrinėję objektą Antrojo pasaulinio karo metais, patvirtino, kad raižiniai tikrai senoviniai. Figūrėlė buvo kurį laiką dingusi, tačiau 2009 m. grąžinta į Lenkiją.
Kas yra gintaras?
Gintaras – tai sustingusios spygliuočių medžių sakų fosilijos, susiformavusios prieš milijonus metų. Baltijos gintaras, randamas mūsų regione, laikomas vienu vertingiausių pasaulyje dėl savo kokybės, spalvų įvairovės ir išskirtinio grožio.
Gintaro savybės:
Lengvas ir šiltas – jį malonu liesti, todėl idealiai tinka papuošalams;
Plūduriuoja vandenyje – dėl mažo tankio;
Trinant įsielektrina – šią savybę žinojo dar senovės graikai, kurie gintarą vadino „elektronu“;
Degdamas skleidžia malonų kvapą;
Lengvai apdorojamas – puikiai tinka drožybai, raižiniams ir poliravimui;
Permatomas arba pusiau permatomas – dažnai turi augalų ar vabzdžių įspaudų, kurie padidina jo vertę.
Gintaro reikšmė istorijoje:
Gintaras nuo seno buvo vertinamas kaip brangus ir mistiškas objektas. Jį naudojo:
Papuošalų gamybai – karoliai, pakabučiai, segės, žiedai ir amuletai;
Prekyboje – gintaras buvo tarsi savotiška valiuta, juo mainytasi su kitomis tautomis;
Ritualuose – tikėta, kad gintaras saugo nuo ligų ir piktųjų dvasių;
Dekoratyvinių daiktų – dėžučių, ikonų, šachmatų figūrėlių, net baldų – puošybai;
Medicinoje ir parfumerijoje – gintaro rūgštis ir dūmai buvo laikomi gydomaisiais.
Tokiame kontekste iš gintaro išraižytas lokys yra ne tik meninis dirbinys, bet ir istoriškai vertingas simbolis. Jis rodo, kaip senieji žmonės ryšį su gamta perteikė per materialią kultūrą, o gintaras – kaip ypatinga medžiaga – jungė juos su dvasiniu pasauliu.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
