Kaip aukos gyvūnai, taurieji elniai yra puikiai prisitaikę laiku pastebėti pavojų ir jo išvengti. Viena svarbiausių jų gynybos priemonių yra regėjimas. Medžiotojai gali būti kur kas sėkmingesni tada, kai supranta tauriojo elnio akių stipriąsias ir silpnąsias puses. Remiantis moksliniais tyrimais, atliktais skirtingose šalyse, taip pat biologijos ir laukinių kanopinių elgsenos studijomis, galima gana tiksliai apibūdinti, kaip taurusis elnias mato aplinką ir kodėl jis elgiasi būtent taip. Šaltinis čia.
Svarbu pabrėžti, kad dalis plačiai cituojamų populiarių publikacijų apie elnių regėjimą yra paremta Šiaurės Amerikoje gyvenančių baltauodegių elnių tyrimais. Nors bendrieji biologiniai principai sutampa, Europos tauriojo elnio regėjimo sistema formavosi kitokiomis aplinkos sąlygomis. Todėl kai kurios detalės turi būti vertinamos atsargiai, atsižvelgiant į mūsų regiono buveines, klimato sąlygas ir natūralių plėšrūnų spaudimą.
Regėjimo aštrumas ir vyzdžių forma
Tauriojo elnio akys turi horizontalius, pailgus vyzdžius. Tokia vyzdžio forma leidžia į akį patekti daugiau šviesos nei apvalus žmogaus vyzdys, ypač esant silpnam apšvietimui. Dar svarbiau tai, kad horizontali vyzdžio orientacija leidžia efektyviai stebėti plačią aplinką akių lygyje, būtent ten, kur dažniausiai pasirodo plėšrūnai.
Už šį pranašumą tenka mokėti regėjimo ryškumu. Žmogaus regėjimas laikomas normaliu, kai jis atitinka 20/20 standartą. Tauriųjų elnių regėjimo aštrumas dienos šviesoje yra gerokai prastesnis. Jie mato mažiau detalių, todėl negali taip tiksliai atskirti smulkių formų. Jei kada nors teko patirti ilgą, įtemptą akių kontaktą su tauriuoju elniu, labai tikėtina, kad gyvūnas ne tiek jus aiškiai matė, kiek bandė suprasti, ar priešais esantis siluetas kelia realų pavojų.
Lazdelės, kūgeliai ir prieblandos regėjimas
Kaip ir žmonės, taurieji elniai akyse turi fotoreceptorius – lazdeles ir kūgelius. Lazdelės atsakingos už šviesos sugėrimą ir regėjimą esant silpnam apšvietimui, o kūgeliai leidžia skirti spalvas ir smulkias detales. Tauriųjų elnių akyse yra daugiau lazdelių ir mažiau kūgelių nei žmogaus akyse. Dėl to jie daug geriau mato prieblandoje, tačiau jų regėjimas yra mažiau ryškus ir mažiau detalus.
Spalvas taurieji elniai suvokia kitaip nei žmonės. Jie prasčiau atskiria ilgesnių bangų spektro spalvas, tokias kaip raudona ar oranžinė, kurios jiems dažnai atrodo pilkšvos ar rusvos. Tuo tarpu trumpųjų bangų spektrui, ypač mėlynai spalvai, jie yra gerokai jautresni.
Ultravioletinė šviesa ir drabužių matomumas
Svarbi detalė, apie kurią dažnai pamirštama, yra tai, kad tauriųjų elnių akys neturi natūralių ultravioletinių filtrų. Dėl šios priežasties jie gali pastebėti UV spektre atspindinčius objektus, kurie žmogui atrodo neutralūs. Kai kurie audiniai, ypač mėlyni, taip pat skalbikliai, paliekantys UV atspindį, gali būti gerokai labiau matomi tauriajam elniui nei pats medžiotojas tikisi. Tai ypač aktualu auštant ir temstant, kai trumpųjų bangų šviesos aplinkoje yra daugiausia.
Tapetum lucidum ir aktyvumo laikas
Tauriųjų elnių akies gale yra šviesą atspindintis sluoksnis, vadinamas tapetum lucidum. Šis sluoksnis veikia tarsi veidrodis. Šviesa, kuri nebuvo sugerta pirmą kartą, atsispindi ir dar kartą pereina per tinklainę. Tai leidžia tą pačią šviesą panaudoti du kartus ir gerokai pagerina regėjimą silpno apšvietimo sąlygomis.
Šio sluoksnio forma ir padėtis ypač pritaikyta horizontinei šviesai, kuri stipriausia auštant ir temstant. Dėl šios priežasties taurieji elniai nėra naktiniai gyvūnai. Jie yra prieblandos aktyvumo gyvūnai, aktyviausi ankstyvą rytą ir vakarais, kai jų regėjimo sistema suteikia didžiausią pranašumą.
Judesio aptikimas ir reakcijos greitis
Nors taurieji elniai mato mažiau ryškiai nei žmonės, jų regėjimo sistema informaciją apdoroja labai greitai, ypač prieblandos metu. Net menkiausias judesys regėjimo lauke gali būti pastebėtas akimirksniu. Būtent šis gebėjimas, o ne regėjimo ryškumas, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl taurieji elniai išliko tokie sėkmingi aukos gyvūnai evoliucijos eigoje.
Dėl to įvairūs maskuojamieji raštai veikia tik iš dalies. Jie gali padėti suardyti siluetą, tačiau tik tol, kol medžiotojas išlieka visiškai nejudrus. Bet koks staigesnis judesys bus pastebėtas labai greitai.
Matymo laukas ir akių padėtis
Tauriųjų elnių akys išsidėsčiusios galvos šonuose, o ne priekyje, kaip žmogaus. Dėl to jų matymo laukas siekia apie tris šimtus laipsnių, palikdamas tik nedidelę akląją zoną užpakalinėje galvos dalyje. Tai reiškia, kad beveik bet kurioje padėtyje taurusis elnias geba stebėti aplinką ir laiku pastebėti artėjantį pavojų.
Ėsdami jie gali pasukti akis priešingomis kryptimis, išlaikydami vyzdžius lygiagrečius horizontui. Šis reiškinys būdingas daugeliui atrajotojų ir leidžia išlaikyti platų matymo lauką net tada, kai galva nuleista prie žemės.
Ką tai reiškia tauriųjų elnių medžioklėje
Europos taurieji elniai gyvena sudėtingose, mozaikinėse buveinėse, kuriose miškai, kirtavietės ir atviros erdvės persipina tarpusavyje. Jų regėjimas formavosi kaip aukos gyvūnų prisitaikymas prie aplinkos, kurioje pavojus gali pasirodyti bet kuria kryptimi ir bet kuriuo momentu. Taurieji elniai puikiai pastebi judesį, labai gerai orientuojasi prieblandoje, tačiau prasčiau skiria detales ir spalvas.
Dėl to sėkminga ir etiška tauriųjų elnių medžioklė pirmiausia remiasi supratimu, kaip ir kada elnias mato, o ne vien maskuote, drabužių spalva ar techninėmis priemonėmis. Šios žinios leidžia geriau suprasti ne tik tai, kaip prieiti prie tauriojo elnio, bet ir tai, kodėl jis renkasi tam tikras buveines, judėjimo kryptis ir aktyvumo laiką.
Kodėl sausį medžiotojai atsisako medžioti tauriųjų elnių pateles?
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
