Lokiai nuo seno žmogui kėlė ir pagarbą, ir baimę. Šie masyvūs plėšrūnai, iš pirmo žvilgsnio lėti ir nerangūs, iš tiesų yra sudėtingos sandaros, stulbinamai prisitaikę gyvūnai, turintys daugybę savybių, kurios stebina net biologus. Štai 20 faktų, leidžiančių pažvelgti į lokių pasaulį iš arčiau.
1. Vienas letenos smūgis gali užmušti arklį
Rudasis lokys yra stipriausias sausumos plėšrūnas Europoje. Jo raumenų jėga tokia didelė, kad vienu smūgiu jis gali parblokšti jautį, arklį ar žmogų. Smūgis priekine letena būna toks galingas, kad dažnai baigiasi mirtimi arba sunkiu sužeidimu.
2. Lokio širdis gali nustoti plakti ilgiau nei 20 sekundžių
Žiemos miego metu lokio širdies ritmas sulėtėja iki 8–12 dūžių per minutę. Kartais tarp dūžių praeina daugiau nei 20 sekundžių. Ši būsena leidžia jam išgyventi ilgus mėnesius be maisto ir judėjimo.
Dėmesio! Naujas lokio pastebėjimas Ignalinos rajone. Plėšrūną nuo namų atbaidė tik šuns lojimas
3. Nepaisant milžiniško svorio, lokys bėga greičiau už arklį
Suaugęs rudasis lokys gali išvystyti iki 50 km/h greitį ir šį tempą išlaikyti kelis šimtus metrų. Nė vienas žmogus nuo lokio nepabėgs – net ir arkliui gali tekti gerokai pasistengti.
4. Lokys gali užuosti žmogų už kelių kilometrų
Lokio uoslė apie 700 kartų jautresnė nei žmogaus. Yra dokumentuotų atvejų, kai lokys užuodė maisto kvapą iš kelių kilometrų atstumo – net jei jis buvo supakuotas ir paslėptas automobilyje.
5. Lokio nėštumas yra… sąlyginis
Lokės apvaisinamos vasarą, bet embrionas nepradeda vystytis iš karto – jis lieka neaktyvus iki rudens. Tik jei lokė pakankamai nutukusi ir stipri, prasideda tikrasis nėštumas. Šis reiškinys vadinamas uždelstine implantacija.
6. Lokiai ėda ir kitus lokius
Nors tai gali pasirodyti siaubinga, lokiai kartais nužudo ir suėda kitus tos pačios rūšies individus. Manoma, kad suaugę patinai žudo jauniklius, kad patelė vėl būtų pasirengusi poruotis – panašiai kaip liūtų populiacijose.
7. Lokiai puikiai plaukia – net jūroje
Rudieji lokiai sugeba nuplaukti kelis kilometrus ir nebijo kirsti šaltų ežerų ar upių. Stebėjimai Aliaskoje rodo, kad lokiai drąsiai keliauja tarp salų, plaukdami jūros vandenyse.
Daugiau nei 30 pranešimų per mėnesį! Sužinok, ar tavo rajone gyvena meška!
8. Lokys nėra naktinis gyvūnas – bet gali juo tapti
Iš prigimties rudieji lokiai aktyvesni dieną arba prieblandoje. Tačiau vietovėse, kur daug žmonių, jų elgesys keičiasi – lokiai tampa naktiniais gyvūnais, kad išvengtų kontakto su žmogumi.
9. Lokys gali apsimesti, kad puola
Grėsmę jaučiantis lokys dažnai imituoja puolimą – bėga link žmogaus, staiga sustoja ir atsitraukia. Šis elgesys neprognozuojamas, todėl žmogus gali manyti, kad tai tik „baidymai“, bet vieną akimirką viskas gali virsti tikru puolimu.
10. Lokio tikslas nėra suėsti žmogų – bet tai gali įvykti
Žmonės paprastai nėra lokių mitybos dalis, bet bado, ligų ar pripratimo prie žmonių maisto atveju išpuoliai gali baigtis mirtimi. Yra žinomų atvejų, kai lokiai sąmoningai medžiojo žmogų.
11. Lokys gali suvalgyti iki 20 000 kalorijų per dieną
Rudenį, ruošdamiesi žiemos miegui, lokiai pereina į hiperalimentacijos būseną – jie beveik nuolat ėda. Suaugęs lokys per dieną gali suvalgyti net iki 20 000 kilokalorijų – tai atitinka daugiau nei 40 mėsainių. Energija kaupiama po oda esančiame riebalų sluoksnyje.
12. Lokio žiemos miegas nėra tikras miegas – jis pabunda, juda ir net žindo
Skirtingai nuo kai kurių graužikų, lokiai neįkrenta į gilią hibernaciją. Kūno temperatūra sumažėja nedaug, o medžiagų apykaita sulėtėja saikingai. Žiemos metu lokys keliskart pabunda, keičia pozą, gali net išlįsti iš guolio. Patelės netgi atsiveda jauniklius ir juos žindo, neišeidamos iš olos mėnesių mėnesius.
13. Lokio guolis ne visada urvas
Lokiai žiemoti pasirenka įvairias vietas – senų medžių dreves, išverstų šaknų duobes, urvus, net pastatų pamatus ar apleistus statinius. Guolis kruopščiai įrengiamas, išklojamas sausomis samanomis, žole ar lapais, kad apsaugotų nuo šalčio, drėgmės ir triukšmo.
14. Lokys žiemą negeria ir neėda – bet jam nesusidaro vidurių užkietėjimas
Žiemos miego metu lokio organizmas tampa tikru fiziologijos stebuklu. Nors kelis mėnesius nevalgo ir negeria, kūnas perdirba šlapalo junginius į baltymus, o žarnyne nesusidaro išmatų. Susikaupia vadinamasis „fecal plug“, kuris išsiskiria tik pavasarį.
15. Lokys – ne tik mėsėdis, bet visavalgis, linkęs į augalus
Priešingai paplitusiam stereotipui, lokiai nėra tikri plėšrūnai. Daugiau nei pusę jų raciono sudaro uogos, šaknys, augalai, riešutai ir vabzdžiai. Mėsa – dvėseliena, žuvys ar sumedžioti gyvūnai – yra sezoninis papildas, ypač prieš žiemą.
16. Lokys – didžiausias plėšrūnas Europoje: iki 400 kg
Europinis rudasis lokys (Ursus arctos arctos) gali siekti iki 2,5 metro ilgio ir sverti nuo 100 iki 250 kilogramų. Patinai Skandinavijoje ir Rusijoje gali sverti net virš 350–400 kg. Patelės mažesnės, bet vis tiek didesnės už daugumą kitų plėšrūnų Europoje. Atsistojęs ant galinių kojų lokys dažnai būna aukštesnis už žmogų.
17. Lokio letenos – masyvios, bet stulbinamai tikslios
Priekinės lokio letenos ilgis gali viršyti 20 cm, jose yra penki ilgi, stiprūs, neįtraukiami nagai, kurių ilgis siekia daugiau nei 10 cm. Šios letenos tarnauja tiek kasimui, tiek grobio gaudymui, tiek subtiliems veiksmams – pavyzdžiui, uogų skynimui ar vabzdžių ieškojimui.
18. Lokys mato prasčiau nei žmogus – bet turi naktinį matymą
Lokio rega nėra pagrindinė juslė. Manoma, kad jis mato panašiai ar kiek prasčiau nei žmogus, tačiau turi puikiai išvystytą gebėjimą matyti prieblandoje. Tai padeda orientuotis tamsoje ir medžioti naktį.
19. Lokio klausa tokia gera, kad jis girdi peles po sniegu
Lokys geba girdėti itin aukšto dažnio garsus ir net tylų šnarėjimą po sniegu ar žeme. Jis taip pat girdi žmogaus balsą ar medžiotojų garsus dar prieš pasirodydamas pats.
20. Lokio uoslės centras smegenyse daugiau nei dešimt kartų didesnis nei žmogaus
Lokio uoslė yra ne tik svarbi ieškant maisto, bet ir bendravimui. Lokiai palieka kvapo žymes šlapimu, išmatomis, kūno trynimu ar braižymu. Kiti lokiai iš šių kvapų gali „perskaityti“ žinutes – kas tu esi, kiek esi didelis, ar esi pasiruošęs poruotis.
Rudasis lokys Europoje ir Lietuvoje
Rudasis lokys yra didžiausias plėšrūnas Europoje, tačiau pagal naujausius duomenis jis nebėra laikomas nykstančia rūšimi. Europoje gyvena apie 20 tūkstančių rudųjų lokių, o jų populiacija daugelyje šalių stabiliai auga.
Lietuvoje šiuo metu tikslaus lokių skaičiaus nežinome. Oficialūs šaltiniai ir medžiotojų organizacijos kalba apie maždaug 10 individų, tačiau reguliarūs stebėjimai ir vietos gyventojų liudijimai rodo, kad jų daugėja. Kadangi šalyje nevykdomas sistemingas monitoringas ir dar nėra atlikti DNR tyrimai, šis skaičius gali būti gerokai didesnis.
Svarbu tai, kad lokiai į Lietuvą atkeliauja ne tik iš Baltarusijos ir Latvijos, bet ir vis dažniau čia apsigyvena – tai patvirtina ir stebėti lokių jaunikliai. Tai reiškia, kad rudieji lokiai ne tik migruoja per Lietuvos teritoriją, bet ir jau veisiasi mūsų miškuose.
Meška sudrasko motociklininką Rumunijos kalnuose. Kalėjimas turistams už meškų maitinimą?
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
