Nuo spalio pradžios ūkininkai galės pretenduoti į naują paramą, skirtą apsaugai nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti iki lapkričio 28 dienos. Ši priemonė yra Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano dalis, kuriai numatyta reikšminga finansinė parama – vien šių metų kvietimui skirta 1,7 mln. eurų, o visam laikotarpiui iš viso 3 mln. eurų.
Parama skirta tiems ūkininkams, kurie nori sustiprinti savo bandų apsaugą nuo vilkų ar kitų plėšrūnų. Dažniausiai pasitaikantys sprendimai yra įvairūs aptvarai – tiek elektriniai, tiek tinkliniai, stacionarūs ar mobilūs. Į paramą įtraukiami ne tik naujų aptvarų įsigijimo ar esamų atnaujinimo darbai, bet ir papildoma apsauga, pavyzdžiui, vielos ar juostos, užkertančios kelią plėšrūnams prasikasti po tvora. Taip pat kompensuojamos išlaidos elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiams.
Dar viena naujovė – galimybė įsigyti aviganius šunis. Ūkininkai gali pretenduoti į paramą už jaunus, iki keturių mėnesių amžiaus, kilmės dokumentus turinčius šunis. Maksimaliai leidžiama įsigyti du tokius aviganius, o už kiekvieną taikomas fiksuotas įkainis: už Podhalės aviganį – iki 1 000 eurų be PVM, už Vidurio Azijos aviganį – iki 850 eurų be PVM. Tokie šunys ne tik atbaido plėšrūnus, bet ir suteikia ūkiui papildomo saugumo jausmą.
Gyvulių sargai kaip natūrali alternatyva, bet su niuansais
Gyvulių sargai ilgus šimtmečius buvo natūrali galvijų ir avių apsauga nuo plėšrūnų. Tačiau ši alternatyva šodien turi svarbių niuansų, kurus būtina apsvarstyti. Pirmiausia daugelyje Europos šalių parduodamų sarginės veislės šunų nėra realios patirties darbe su laukiniais plėšrūnais. Tokia praktika beveik išnyko per kelias kartas ir daugelis šiuolaikinių šunų kilę iš parodinei auginimui pritaikytų linijų, o ne iš darbo linijų.
Jei norime, kad sargas veiktų efektyviai, jį reikia įsigyti iš šalių, kur šie šunys vis dar aktyviai naudojami avių ir galvijų bandų saugojimui. Kalbame apie regionus kaip Kaukazas, Turkija ir kitos šalys, kur didžiosios sarginės veislės dar išlaikė darbo savybes. Parodoms ir namų apsaugai skirti Kaukazų ar Centrinės Azijos aviganiai dažnai neturi instinktų ar patirties kovoti su vilkų gauja ir nebus patikimas sprendimas stambioms grėsmėms.
Kitas svarbus niuansas yra socializacija ir gyvenimo šalia žmogaus kaina. Veikiantis gyvulių sargas nėra geriausias kompanionas kieme ar bute. Tai darbo šuo, kuriam reikalinga specifinė socializacija, ribota bendravimo su žmonėmis schema ir nuolatinė patirtis darbe su gyvuliais. Jeigu šuo yra lengvai prijaukinamas, labai draugiškas žmonėms ir lengvai paklūsta dresūrai, dažnai tai reiškia kompromisą darbo savybėse. Priešingai, jei šuo turi stiprias apsaugos savybes, jis gali būti sunkiai valdomas prie žmonių ir kelti pavojų netinkamai paruoštoje aplinkoje.
Ypač didelė rizika atsiranda susidūrus ne su vienu vilku, bet su keliais suaugusiais individais. Tokiu atveju net gerai paruoštas sargas gali žūti, o tai yra papildomas išbandymas ir gyvulių savininkui, ir pačiam ūkiui. Todėl klausimas, ar įsigytas sargas Lietuvoje realiai apsaugotų gyvulius nuo plėšrūnų, lieka atviras. Specialistų nuomonės skiriasi ir tikimybė, kad šuo patirs didelių traumų ar žus, yra reikšminga.
Galiausiai šuniui reikia ne tik tinkamos genetikos, bet ir nuoseklaus mokymo bei praktikos. Kaip suteikti tokią patirtį šuniui augančiame ferma aplinkoje, kur nėra tradicinių darbo linijų, dažnai neaišku. Todėl gyvulių sargai gali būti naudinga priemonė, bet tik kaip viena iš integruotos apsaugos strategijos dalių kartu su tvora, elektriniais aptvarais, budriais piemenimis ir kitomis prevencinėmis priemonėmis.
Parama
Didžiausia galima paramos suma vienam gavėjui siekia iki 10 tūkstančių eurų be PVM, kai įsigyjami aptvarai ir elektros įranga, ir iki 12 tūkstančių eurų be PVM, jei kartu su aptvarais ūkininkas įsigyja ir aviganius. Svarbu tai, kad finansuojama iki 65 procentų tinkamų išlaidų.
Ūkininkai, pasinaudoję šia priemone, projektų įgyvendinimo metu gali dalyvauti ir kitose investicinėse veiklose, numatytose strateginiame plane. Taigi, ši parama gali tapti svarbia bendro ūkio modernizavimo dalimi.
Daugiau informacijos bei įgyvendinimo taisykles galima rasti čia ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje
Pavojinga situacija! Meška grįžo į Vilnių. Žmonės ją šeria, o institucijos kol kas tyli
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
