Ne tik medžiotojai sunerimę dėl neveiksmingos probleminių vilkų medžioklės sistemos
Vilkų populiacija Lietuvoje yra stabili, tačiau turinti aiškią augimo tendenciją. Dėl to neabejoja nei ūkininkai, nei gamtininkai, nei medžiotojai – tai patvirtina vis dažnesni vilkų stebėjimai šviesiu paros metu ir arti gyvenviečių, taip pat didėjantis išpuolių prieš naminius gyvulius skaičius.
Apie tai kalbama jau ne vienerius metus. Diskusijos galiausiai lėmė tai, kad atsakingos institucijos sutiko išduoti papildomus leidimus probleminių vilkų medžioklei ne sezono metu ir viršijant bendrą limitą. Buvo parengta nauja tvarka, kaip šie leidimai išduodami. Tačiau, nepaisant to, valdžios institucijos vis dar pasilieka sau teisę išduoti leidimą vilkui sumedžioti tik per 10 darbo dienų nuo išpuolio.
Tai kelia nuostabą, nes mokslininkų ir laukinės gamtos specialistų rekomendacijos ignoruojamos. Visi, kas bent kiek domisi plėšrūnų elgsena – nesvarbu, ar tai medžiotojas, tyrėjas ar gamtos stebėtojas – žino, kad vilkas beveik visuomet grįžta prie papjauto gyvulio jau tą pačią arba kitą naktį. Tik žiemą, esant dideliems šalčiams, jis gali lankytis liekanose ilgiau. Todėl dabartinė leidimų išdavimo sistema praktiškai neturi prasmės. Iki šiol išduoti leidimai buvo įgyvendinami plačioje teritorijoje ir per ilgesnį laikotarpį, kas akivaizdžiai rodo, kad buvo sumedžioti ne tie individai, kurie iš tikrųjų sukėlė žalą.
Pasirodo, kad šia problema susirūpinę ne tik medžiotojai. Žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami peržiūrėti ir pagerinti leidimų sistemą. Neseniai gautas oficialus ministerijos atsakymas.
Žemės ūkio rūmai gavo Aplinkos ministerijos atsakymą dėl siūlymų tobulinti vilkų paėmimo iš gamtos tvarką
2025 m. liepos 7 d. Žemės ūkio rūmai kreipėsi į Aplinkos ministeriją su siūlymais tobulinti probleminių vilkų šalinimo tvarką. Ministerija informavo, kad šių metų kovo 19 d. įsigaliojo nauji Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimai, kurių efektyvumas dar nėra iki galo įvertintas – iki šiol išduotas tik vienas leidimas paimti vilką iš gamtos.
Ministerija tvirtina, kad pakeitimai turėtų užtikrinti tikslesnį reagavimą į vilkų keliamą grėsmę. Naujosios nuostatos numato, kad vilkas gali būti šalinamas ne toliau kaip 200 metrų nuo papjautų gyvulių liekanų, o ne tik konkrečiame medžioklės plote, kaip anksčiau. Taip pat sugriežtinti leidimų išdavimo kriterijai – būtini mažiausiai trys išpuoliai per pastarąsias 30 kalendorinių dienų, įvykę ne toliau kaip 20 km vienas nuo kito.
Iki šiol žalos vertinimas buvo vykdomas savivaldybės mastu, todėl galėjo būti netikslus. Nauja tvarka leidžia tiksliau identifikuoti aktyvių plėšrūnų veiklos židinius.
Ministerija taip pat priminė, kad pagal Medžioklės įstatymą žalos registravimas ir komisijų, vertinančių laukinių gyvūnų padarytą žalą, sudarymas yra savivaldybių atsakomybė. Kadangi komisijose dalyvauja ir medžioklės plotų naudotojų atstovai bei ekspertai, funkcijų perdavimas kitiems subjektams šiuo metu nenumatomas.
Taip pat pažymima, kad planuojama stiprinti Aplinkos apsaugos departamento pajėgumus bei vilkų kontrolę ne sezono metu. Be to, nuo 2026 metų žadama kompensuoti žalą ne tik dėl vilkų, bet ir rudųjų lokių bei lūšių išpuolių.
Ministerija svarsto galimybes organizuoti regioninius mokymus komisijų nariams bei parengti metodinę pagalbą žalos nustatymui ir dokumentavimui.
Žemės ūkio rūmai stebės situaciją toliau ir teiks naujus siūlymus, kad ūkininkų interesai būtų apsaugoti, o žala – įvertinta objektyviai ir laiku. Šaltinis ŽUR
Ar paprastais sprendimas, ar brangūs mokymai?
Lieka klausti, ar tikrai reikalingas ekspertų vertinimas situacijose, kai vienoje vietoje vilkai sudrasko dešimtis avių. Ar tikrai čia dar reikia įrodyti, kad įvyko plėšrūnų išpuolis?
Jeigu iš tiesų kyla abejonių, kad tai galėjo padaryti benamiai šunys, leidimas turėtų būti išduodamas nedelsiant su sąlyga, kad medžiotojas privalo naudoti termovizorinę ar naktinio matymo įrangą ir užfiksuoti plėšrūnus, grįžtančius prie papjautų gyvūnų. Tai leistų ne tik patvirtinti, kad tai tikrai buvo vilkas, bet ir užtikrintų atsakomybę bei skaidrumą. Neprivaloma skaičiuoti, kiek kainuoja 5, 10 ar 30 avių, kad būtų galima leisti sumedžioti plėšrūną, kuris jas sunaikino.
Nepateisinama, kodėl ministerija dabar ketina organizuoti brangius komisijų narių mokymus, kurių sąnaudas padengs mokesčių mokėtojai, nors sprendimas yra akivaizdus: leidimai turi būti išduodami per vieną dieną, medžiotojui turi būti nustatyta pareiga atsiskaityti už stebėjimus ir sumedžiotus gyvūnus, o sumedžiotų individų kūnai turi būti perduoti moksliniams tyrimams.
Sistema turi būti supaprastinta. Priešingu atveju ji tampa ne tik specialistų laiko švaistymu, bet ir beprasmiu viešųjų lėšų eikvojimu.
Ne „alfa patinas“, o tėtis ir mama! Kaip iš tiesų veikia vilkų gauja?
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
