Šaltinis: Suomijos medžiotojų sąjunga
Teismo sprendimų sustabdytos visos leidimų vykdymo teisės
Rugpjūčio 15 dieną Rytų Suomijos administracinis teismas priėmė tarpinį sprendimą, kuriuo sustabdė 129 leidimų sumedžioti meškas vykdymą. Leidimai buvo išduoti Šiaurės ir Pietų Karelijoje, tačiau jų galiojimas įšaldytas iki tol, kol bus priimtas galutinis verdiktas dėl pateiktų skundų.
Skundus padavė aplinkosaugos organizacija Tapiola, palaikoma kitų žaliųjų grupių. Tikėtina, kad šių metų meškininkystės sezonas pasibaigs dar iki to laiko, kai bus paskelbtas galutinis sprendimas.
Dalis opozicijos palaikė reguliuojamą medžioklę
Netikėtai visuomenei, Suomijos gamtosaugos sąjunga (SLL) ir dalis opozicinių partijų išreiškė pritarimą ribotai medžioklei. Didžiųjų plėšrūnų ekspertas Riku Lumiaro pabrėžė: „Kai populiacija pakankama, ribota medžioklė rytinėje Suomijoje būtų racionalus sprendimas visoms pusėms. Deja, meškos turi tendenciją priprasti prie žmogaus.“
Parlamentarai: saugumas ir žemės ūkis svarbiau
Žemės ūkio ir miškininkystės komiteto pirmininkė Jenna Simula (Suomijos partija) teigė, kad leidimų vykdymo draudimas tapo automatiška praktika be jokios logikos: „Įdomu, kieno teises gali pažeisti šimto individų sumažinimas, kai tai daroma siekiant užkirsti kelią žalai ir užtikrinti saugumą?“
Socialdemokratas Timo Suhonen atkreipė dėmesį į rinkėjų nuogąstavimus dėl meškų patelių su jaunikliais gyvenvietėse ir pasiūlė rudenį dar kartą peržiūrėti medžioklės įstatymą.
Centristų atstovė Anne Kalmari pasmerkė medžioklės sustabdymą, pavadindama tai „neteisingu ir liūdnu sprendimu“: „Apeliuotojai ir teismai nusprendžia priešingai nei tautos atstovai parlamente. Aiški dauguma Seime remia reguliuojamą medžioklę.“
Valdžios bandymai liberalizuoti taisykles
Premjero Petterio Orpo vyriausybė, vadovaujama žemės ūkio ir miškininkystės ministrės Sari Essayah, siekė palengvinti plėšrūnų medžioklės tvarką. Priimta nauja nuostata, leidžianti išduoti išimtinius leidimus remiantis socialinės ir ekonominės žalos mažinimu bei žmonių atsargumo išlaikymu.
Žalieji tokius argumentus ginčija, teigdami, kad jie nėra pakankamai konkretūs, kad būtų galima nukrypti nuo ES Buveinių direktyvos.
Populiacijos būklė
Šiuo metu Suomijoje gyvena 2062–2745 meškos. SLL duomenimis, 2020–2022 m. populiacija sumažėjo net trečdaliu dėl intensyvios medžioklės, tačiau pastaruoju metu pradėjo atsikurti.
Nepaisant to, susidūrimų su gyventojais daugėja. Rumunijos pavyzdys, kur 2010–2023 m. nuo meškų žuvo 16 žmonių, rodo, kad ignoruojant problemą visuomenės nuomonė gali kardinaliai pasikeisti.
Skirtingi požiūriai Suomijoje ir Švedijoje
Medžioklės šalininkai dažnai mini Švediją, kur šį rudenį leista sumedžioti net 465 meškas, ir skundai šio proceso nesustabdo.
Suomijos medžiotojų sąjungos pirmininkas Petteri Lampinen pažymi, kad skirtumus lemia ne tik įstatymai, bet ir teismų praktika. Medžiotojai nusivylę, bet tikisi, kad teisinė bazė bus pakeista jiems palankesne linkme:
„Tokia aklavietė privalo turėti sprendimą.“
Tuo tarpu Švedijos organizacijos Svenska rovdjursförening vadovas Magnus Orrebrant pripažįsta, kad ten administraciniai teismai priima sprendimus greitai ir dažnai atspindi dešiniosios vyriausybės požiūrį į plėšrūnų medžioklę.
Švedijoje meškų yra panašiai kaip Suomijoje, tačiau dėl didesnio šalies ploto susidūrimų su žmonėmis pasitaiko rečiau. Orrebrantas vis dėlto perspėja, kad medžioklė keičia populiacijos struktūrą:
„Dažniausiai medžiojami stambiausi individai, nes tai laikoma įdomiausia. Todėl meškų dydis apskritai mažėja.“
Diskusijos dėl meškų medžioklės Suomijoje atskleidė gilų konfliktą tarp žaliųjų organizacijų ir kaimo žmonių interesų. Kol aplinkosaugininkai mato mešką kaip saugotiną simbolį, ūkininkams ir gyventojams ji reiškia realią grėsmę bičių aviliams, gyvuliams ir net žmogaus saugumui.
Šiuo metu viršų ima žaliųjų balsas teismuose, tačiau visuomenėje vis garsiau skamba klausimas: kiek dar ilgai meška bus laikoma svarbesnė už žmogų?
Įstatymas, draudžiantis kasti duobes, ir VMU reikalavimai medžioklės infrastruktūros įrengimui
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
