Žemės ūkio ministrų konferencijos metu Baden Badene Vokietijos medžioklės sąjunga (DJV), bendradarbiaudama su Badeno-Viurtembergo medžioklės sąjunga (LJV), paskelbė rekomendacijas dėl naujų ekologinių taisyklių formavimo, kurios turėtų įsigalioti jau kitąmet. Iš jų naudą gautų tokios rūšys kaip pilkoji kurapka, griežlė, pempė, taip pat kiškiai bei įvairūs vabzdžiai.
Šaltinis čia
Medžiotojų teigimu, šiuo metu siūlomi federalinės politikos projektai yra nepakankami – juose trūksta esminių kriterijų biologinei įvairovei atvirose žemėse skatinti, be to, reikalavimai yra pernelyg sudėtingi ir nutolę nuo realios praktikos.
„Bendrosios žemės ūkio politikos dėmesys biologinės įvairovės srityje turi būti sutelktas į savanoriškas, kokybiškas priemones, kurios būtų prasmingos gamtosauginiu požiūriu, lengvai įgyvendinamos ūkininkams ir kartu ekonomiškai patrauklios“, – pabrėžė DJV prezidiumo narys dr. Carstenas Scholzas.
Ekologinės taisyklės numato savanoriškas vienerių metų trukmės priemones rūšių įvairovei skatinti atvirose teritorijose, remiantis Europos Sąjungos Bendra žemės ūkio politika.
Savo rekomendacijose federalinių žemių žemės ūkio ministrams DJV pabrėžia, kad pievų ir pūdymų vieta bei dydis yra lemiami veiksniai siekiant išlaikyti biologinę įvairovę. Tokios teritorijos turėtų būti tolygiai paskirstytos atviroje erdvėje – pageidautina, kad iš visų pusių, o bent jau išilgai, jas supa dirbamos žemės.
Miškų pakraščiai tokioms teritorijoms netinka – dėl šešėlio ten susidaro nepalankus mikroklimatas vabzdžiams, be to, didėja plėšrūnų spaudimas žemėje perinčioms paukščių rūšims. Netinkama ir tokių plotų vieta prie kelių ar takų, kur dažnai kyla trikdžiai.
DJV rekomenduoja nustatyti minimalų pievų plotį – 20 metrų, o maksimalų – 40 metrų. Pasiekus šį plotį, daugeliui lauko paukščių rūšių nebesijaučia reikšmingo buveinės kokybės pagerėjimo.
Kodėl tai svarbu ir Lietuvai? Mozaikinis kraštovaizdis – biologinės įvairovės raktas
Daugelis tyrimų patvirtina, kad mozaikinė kraštovaizdžio struktūra ypač palanki biologinei įvairovei žemės ūkio paskirties teritorijose. Benton ir kt. (2003) tyrime nustatyta, kad įvairialypis kraštovaizdis su mažais laukais, gyvatvorėmis, mažomis pievomis ir pūdymų ploteliais sudaro tinkamas buveines įvairioms rūšims – paukščiams, žinduoliams ir apdulkintojams.
Panašias išvadas pateikė ir Rundlöf ir kt. (2008), kurie įrodė, kad mozaikinė struktūra ne tik padidina rūšių skaičių, bet ir pagerina ekosistemų paslaugų stabilumą, pavyzdžiui, natūralių kenkėjų reguliavimą ar apdulkinimą.
Svarbu ir tai, kad rūšys, kurios labiausiai nukenčia nuo intensyvios žemdirbystės – pavyzdžiui, pilkoji kurapka ar pempė – geriau išsilaiko būtent tokioje įvairialypėje aplinkoje, kur daugiau pakraščių, mikrobuveinių ir mažiau vienodų monokultūrų.
Todėl gamtosaugos ir medžioklės organizacijos vieningai pasisako už veiksmingesnį, mokslu grįstą požiūrį į ekologinių taisyklių rengimą, kuris skatintų ilgalaikį žemės ūkio ir biologinės įvairovės sambūvį.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
