Patirtis

Vilkaviškio rajone pirmąkart tyčia sudegintas medžioklės bokštelis! Kaip apsaugoti medžiotojų ir nevyriausybinių organizacijų turtą?0


Sudegintas bokštelis
Sudegintas bokštelis
Nuotrauka: iš medžiotojų archyvo

Medžiotojai praneša, kad Vilkaviškio rajone įvykdytas išpuolis prieš medžiotojus – padegtas medžiotojų klubo Uosija medžioklės plotų teritorijoje pastatytas medžiotojų bokštelis.

Andrius Rapalas, medžiotojas ir aktyvus Lietuvos medžiotojų bei žvejų draugijos (LMŽD) visuomenės švietimo programos narys, socialiniuose tinkluose nurodo: „Šiame rajone tai pirmas atvejis, kai sudegintas medžioklės bokštelis, tačiau apskritai ir anksčiau buvo girdėta apie įvairias prieš medžiotojus nukreiptas provokacijas, išpuolius ar vykdomą nusikalstamą veiką, kai gadinami, deginami medžiotojų bokšteliai ar vagiamos žvėrių stebėjimo kameros.“

Pasak A. Rapalo, šiuo metu nežinoma, kas tai padarė: „Gali būti, kad tai kažkokie jaunuoliai. Tiesa, iš to, kaip buvo sudeginta, negalima tiksliai spręsti, kas kaltas. Kitų įrodymų įvykio vietoje taip pat nebuvo.“

Medžiotojas patikino, kad su vietos ūkininkais medžiotojų klubas nekonfliktuoja, todėl nieko panašaus ir iš jų negalima tikėtis. Apylinkėse taip pat nėra jokių sodybų ar gyvenviečių. Sudegęs bokštelis stovėjo prie upės ir medžiotojai mano, kad jį padegti galėjo bet kas.

Andrius Rapalas
Nuotrauka iš medžiotojo archyvo

Ar medžioklės infrastruktūros naikinimas laikomas pažeidimu?

Iš esmės tai tas pats, kas sudaužyti svetimą automobilį, apipaišyti grafičiais namo sieną ar padegti kaimyno daržinę – tyčinis svetimo turto naikinimas. Be to, šiuo atveju labai pavojingu būdu. Už padegimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Medžiotojų klubas yra draugija ar asociacija. Klubo turto sunaikinimas taip pat yra pažeidimas. Medžioklės taisyklių 58.28 papunktyje nurodyta, kad draudžiama gadinti ir naikinti bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus. Už šiuos pažeidimus gresia atitinkamos bausmės. Informacijos apie tai reikia ieškoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK) ar Baudžiamajame kodekse (BK).
Kaip žinoma, ANK yra skyrius, kuriame nustatomos bausmės už Medžioklės taisyklių pažeidimus, tačiau apie žalą medžioklės infrastruktūrai ir medžiotojų bendrijų turtui šioje dalyje nieko nenurodoma. Kyla klausimas, ar tikrai draudimas yra, bet bausmė nenumatyta?

Medžioklės žinovas, medžiotojas ir aktyvus visuomenininkas Gediminas Žiūkas suskubo atsakyti į šį klausimą: „ANK 290 straipsnyje, kuriame kalbama apie Medžioklės taisyklių pažeidimus, tokios atsakomybės (baudos) numatytos nėra. Telieka kreiptis į policiją dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo ir pateikti dokumentus, kiek kainavo, o tada jau žiūrima į ANK arba BK ir taikomas straipsnis dėl turto sugadinimo.“

Gediminas Žiūkas
Nuotrauka iš medžiotojo archyvo

MK Uosija medžiotojai kreipėsi į policiją

Nustačius pažeidimą medžiotojai nedelsdami kreipėsi į policiją su prašymu ištirti įvykį. „Yra daug atvejų, kai iš medžiotojų pavagiamos miško kameros. Gavusi prašymą policija labai operatyviai įsitraukė ir surado. Bet iš tiesų, kaip rodo mūsų patirtis, ypač su kameromis, jei informaciją apie pažeidimą paskelbiame rajono socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, skelbimų grupėse Facebook, situacija išsiaiškinama labai greitai. Palyginti neseniai buvo toks atvejis. Iš vieno medžiotojo pavogė ir mes į skelbimų grupę įdėjome paskutinę kamera padarytą nuotrauką: vyras iš nugaros, vilkintis striukę, su kepure. Kažkas atpažino veikėją ir kamera buvo rasta. Yra buvę ir taip, kad patys atnešė ir atsiprašė“, – pasakojo A. Rapalas.

Kalbant apie šį konkretų atvejį, medžiotojų klubas neįtaria vietos gyventojų ar ūkininkų kaltės. Netrukus toje vietoje bus pastatytas naujas bokštelis, o kol kas medžiotojai kreipėsi į policiją ir bandys pasiekti, kad kaltininkas būtų surastas ir nubaustas, kad tokie pažeidimai nepasikartotų.

Reikia įrodyti, kad bokštelis tikrai priklauso medžiotojui ar klubui?

Tiriant svetimo turto tyčinio sunaikinimo atvejus ir siekiant žalos atlyginimo gali būti reikalinga informacija apie konkretaus objekto ar daikto vertę. Tuo atveju, kai sugadinta medžiotojų infrastruktūra, bus labai naudinga, jei savininkas galės įrodyti, kiek kainavo statybinės medžiagos ir statybų darbai.

„Medžiotojų klube, kuriame medžiojau Vilkaviškio rajone, mes jau seniai sutvarkėme šiuos klausimus – visi bokšteliai, visi biotechnologiniai statiniai priklauso ne kokiam nors konkrečiam nariui, o klubui kaip organizacijai. Visi teisiniai niuansai šiuo klausimu mūsų klube yra sutvarkyti“, – sakė A. Rapalas.

Sąvoka trukdymas medžioklei turi būti iš naujo įtraukta į Medžioklės taisykles!

„LMŽD jau kurį laiką siekia, kad į teisinę bazę su aiškiu reglamentavimu būtų įtraukta sąvoka trukdymas medžioklei. Tokiu būdu visi priešiškai nusiteikę asmenys ar grupuotės, vykdančios socialines ir kitokias atakas, būtų apriboti įstatymiškai, o medžiotojai, vykdydami valstybės deleguotą funkciją reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijų gausą, turėtų didesnę apsaugą“, – savo profilyje rašo A. Rapalas.

Medžioklės teisės aktų žinovas, medžiotojas G. Žiūkas priminė, kad sąvoka trukdymas medžioklei iš teisės aktų buvo išbraukta ne per seniausiai. Diskusijos šiuo klausimu kartkartėmis užverda ir vėl nurimsta. Medžiotojai atvirai reiškia susirūpinimą, kad iš taisyklių išbrauktas draudimas vieną dieną bus sugrąžintas, nes tai esą naudinga Gamtos apsaugos tarnybos (GAT) inspektoriams.

„Pagrindinė priežastis, kodėl ši sąvoka buvo išbraukta iš taisyklių, buvo noras atmesti bet kokią GAT inspektorių interpretavimo galimybę. Ta sąvoka buvo Medžioklės taisyklėse, tačiau trūko aprašymo, ką tai iš tikrųjų reiškia. Pavyzdžiui, ūkininkas, pamatęs, kad medžiotojas atsisėdo į bokštelį, atvažiuoja ir specialiai važinėja traktoriumi šalia tos vietos. Tai baustinas trukdymas ar vis dėlto ūkio darbai? – ragino susimąstyti G. Žiūkas ir pabrėžė: – Žinoma, kad punktą (ir bausmę) dėl trukdymo medžioklei atnaujinti ir sugriežtinti būtina. Nes ekoteroristai kuo toliau, tuo labiau naglėja, net medžiotojų klubų sodybas sudegina, ne tik bokštelius.“ Medžioklės žinovas pasakojo, kad vienas toks atvejis buvęs Jonavos rajone, bet negalėjo pasakyti, ar tada kaltieji buvo surasti.

Internete gana daug informacijos apie medžioklės infrastruktūros gadinimo atvejus. 2016 metais Šilutės rajone bandyta sudeginti medžioklės bokštelius. Nuostoliai – 300 Eur. Medžiotojas kreipėsi į policiją. 2017 metais Telšių rajone kilus ginčui tarp dviejų medžiotojų klubų sudegintas medžioklės bokštelis. Nuostoliai – 1000 Eur. 2019 metais Šiaulių rajone sudegintas medžioklės bokštelis. 2020 metų pavasarį Vilniaus rajone iki pamatų sudegintas medžioklės bokštelis. 2020 metais prie Anykštos sudegintas medžioklės bokštelis, nuostoliai – 500 Eur. 2020 metais Papojo kaime sudegintas 1500 eurų vertės bokštelis. 2022 metais Kėdainių rajone sudegė medžioklės bokštelis.

Tai tik dalis statistikos. Be to, ne visi pažeidimai fiksuojami ir ne visada tai būna padegimas. Medžiotojai praneša apie įpjautas medžioklės bokštelių atramas arba kopėčių laiptelius. „Tai jau visai pavojinga. Medžiotojas lipdamas į savo paties pastatytą bokštelį, kurio saugumu yra tikras, nesitiki, kad laipteliai sulūš. Laiptelių įpjovimas yra rimtas nusikaltimas. Priklausomai nuo pasekmių, tai gali būti traktuojama kaip pasikėsinimas nužudyti, nes krisdamas iš medžioklės bokštelio žmogus gali žūti arba labai rimtai susižaloti. Deja, medžioklės priešininkai ir diversantai nelaiko grėsmės medžiotojo sveikatai ir gyvybei rimtu pažeidimu“, – sakė vienas medžiotojas, kuriam pačiam teko pakyboti ant viršutinio laiptelio, į kurį spėjo įsikabinti, kai įpjautos kopėčios nuo jo svorio sulūžo.

Kaip apsaugoti medžiotojų ir nevyriausybinių organizacijų turtą?

Grįžtant prie baudų už pažeidimus temos reikia priminti, kad teisėsaugos institucijos, spręsdamos apie kompensacijos dydį ir pažeidėjui skirtos bausmės griežtumą, turi žinoti medžioklės infrastruktūros objekto vertę. Tai reiškia, kad savininkui apsimoka saugoti parduotuvės čekius už statybines medžiagas. Jei bokštelis užsakomas iš kokio nors meistro ar įmonės, reikia paprašyti sąskaitos faktūros ir ją išsaugoti. Jei objektas priklauso draugijai, jis turi būti įrašytas į nevyriausybinės organizacijos dokumentus.

Pačiam objektui nuo vandalų apsaugoti rekomenduojama įrengti miško kameras pasirenkant tokias, kurios veikia tiesiogiai prisijungus ir išsaugo užfiksuotą medžiagą internete, taip pat siunčia e. paštu. Pravartu pastatyti įspėjamuosius ženklus, kad vaizdas stebimas. Daugelis klubų jau pradėjo taikyti šią praktiką ir kameras stato ne tik prie bokštelių ar medžioklės namelių, bet ir atskiruose keliuose ar takuose. Ypač, jei medžioklės plote pastebėta įtartinų mašinų ar svetimų žmonių.

Infrastruktūros objektai turi būti retkarčiais tikrinami ir prižiūrimi. Apleistas, pusiau sulūžęs medžioklės bokštelis greičiau skatins norą jį nuversti, sulaužyti ar sudeginti nei objektas, kuris akivaizdžiai yra prižiūrimas ir naudojamas. Jei bokštelis naudojamas, bet kurią akimirką galima tikėtis, kad savininkas atvyks, o tai pažeidėjų nė kiek nežavi. Ir, žinoma, apie įtartinus asmenis, šūvius medžioklės objekte, automobilių pėdsakus ten, kur jų neturėtų būti, medžiojamųjų gyvūnų liekanas tose vietose, kur niekas iš klubo nėra buvęs, reikia pranešti atitinkamoms įstaigoms.

Susiję straipsniai

Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas

LA.lv