Kodėl tiek daug kalbame apie meškas Lietuvoje?
Šį klausimą mums užduoda dažnai. Ir tai suprantama – juk meška Lietuvoje vis dar laikoma retu svečiu, o ne kasdieniu kaimynu. Vis dėlto pastaraisiais metais situacija keičiasi. Meškų stebėjimų daugėja, o jų apsilankymai fiksuojami ne tik atokiuose kampeliuose, bet ir visai arti gyvenviečių.
Kai kurie skaitytojai ar žiūrovai mano, kad visa ši informacija apie meškas viešinama todėl, kad medžiotojai ruošiasi pradėti jų medžioklę. Norime labai aiškiai pasakyti – šiuo metu niekas nekelia klausimo apie leidimą medžioti meškas Lietuvoje. Tačiau yra ir daugiau svarbių priežasčių, kodėl apie šiuos gyvūnus kalbame garsiai ir dažnai.
Visų pirma – būtina žinoti, kur meškos gyvena ir kaip jos juda. Informacija apie jų buvimo vietas padeda ne tik mokslininkams, bet ir vietos gyventojams bei poilsiautojams. Žmonės turi teisę žinoti, kur gali susidurti su šiuo pavojingu plėšrūnu. Laiku pateikta informacija gali padėti išvengti nelaimių.
Antra – kalbėdami apie meškas viešai, siekiame paskatinti rimtą ir konstruktyvų dialogą. Norime, kad valstybės institucijos, gamtosauginės tarnybos ir mokslininkai imtųsi veiksmų. Galbūt atėjo metas pradėti sistemingą meškų populiacijos stebėseną – tikrą monitoringą, kuris padėtų tiksliai įvertinti, kiek šių gyvūnų gyvena mūsų šalyje ir kokios yra jų buveinės.
Tik turėdami aiškius duomenis galėsime priimti pagrįstus sprendimus – tiek dėl apsaugos, tiek dėl prevencijos. Tylėti apie meškas būtų neatsakinga. Todėl kalbame, rodome, dalinamės. Ir kviečiame visus prisidėti – fiksuoti pastebėjimus, pranešti apie pėdsakus, fotografuoti ir siųsti informaciją atsakingoms institucijoms.
Meška – tai ne tik gražus ir įspūdingas gyvūnas. Tai – iššūkis mūsų visuomenei, mūsų santykiui su gamta ir mūsų gebėjimui sugyventi. Kalbėkime apie tai garsiai, atsakingai ir remdamiesi faktais.
Rudasis lokys
Lokiai yra pavojingiausi iš visų miško gyventojų. Jis gali laipioti medžiais, plaukti ir bėgti tris kartus greičiau už žmogų.
Jei įmanoma, venkite susidūrimų su meškomis.
Net jei tai suaugęs patinas be jauniklių, nesiartinkite prie jo norėdami jį apžiūrėti ar padaryti nuotrauką.
Lokiai gali būti užpulti: gindami savo teritoriją; gindami savo grobį; jei lokys yra sujaudintas ar kitaip užpultas; jei jį supykdo būriui priklausantis šuo; lokio patelė labai agresyviai saugo savo jauniklius;
Niekada nesiartinkite prie meškų jauniklių!
Jei lokys jus pastebėjo, bet nerodo agresijos, ištiesinkite laikyseną ir pakelkite pečius. Susikūprinusi laikysena yra baimės, kurią gyvūnai gali labai stipriai jausti, ženklas. Pakelkite rankas į viršų, kad atrodytumėte aukštesni.
Pradėkite kalbėtis su lokiu. Jūsų balsas turi būti ramus, be agresijos ar baimės. Lėtai atsitraukite nuo lokio įstrižai.
Nesistenkite lokio išgąsdinti, nemėtykite jokių daiktų, nemajokite rankomis, nebėkite. Medyje ar vandenyje nuo lokio nepabėgsite.
Jei jūsų vietovėje yra manitų meškų, į gamtą eikite tik dviese ar su daugiau žmonių. Nešiokitės specialų meškas atbaidantį purškalą. Jei į mišką einate vieni, pasiimkite radijo imtuvą, kuriame nuolat groja muzika ir pokalbių laidos. Tai įspės lokį, kad miške yra žmonių, ir jis vengs su jais susitikti. Jei pamatysite lokį, o jis jūsų nemato, geriausia tyliai ir greitai pasišalinti!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
