Per stirnų medžioklės laiką prie vieno ežero pasitaikė proga stebėti dramatišką gulbių šeimos gyvenimo sceną.
Šeimos patinas į savo lizdą buvo prisiviliojęs jauną, gražią blondinę gulbę ir darė viską, kad padarytų jai įspūdį – ir dar koks įspūdis tai buvo! Tuo metu pro griovį artėjo teisėta žmona – gulbė, grįžtanti iš pasivaikščiojimo su vaikais.
Pamačiusi, kas dedasi jų guolyje, gulbė santūriai prisiartino prie įsiaudrinusios porelės ir bandė nedrąsiai nutraukti tai, kas vyko. Tačiau apsigalvojo, jau buvo benueinanti atgal į vandenį, bet tada vis dėlto grįžo – pasakyti vyrui viską, ką apie tai galvoja.
Tokio požiūrio gulbių patinas visai netoleravo – ir užpuolė savo žmoną. Tuo tarpu neištikimybės priežastis – jaunoji gulbė – greitai dingo griovyje.
Kai žmona grįžta iš pasivaikščiojimo su vaikais ir sutrikdo vyro meilės akimirką
Gulbės dažnai vaizduojamos kaip ištikimybės ir amžinos meilės simbolis. Sakoma, kad jos susiporuoja visam gyvenimui, o jei vienas iš partnerių žūsta – kitas lieka vienišas arba net nustoja gyventi iš liūdesio. Ši romantiška istorija pasirodo esanti labiau mitas nei realybė. Pažvelkime į tai, kaip yra iš tiesų.
Viena pora visam gyvenimui?
Tiesa, daugelis gulbių rūšių, ypač nebyliosios gulbės (Cygnus olor), sudaro ilgalaikes poras. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis suaugusių gulbių tikrai grįžta pas tą patį partnerį kiekvieną perėjimo sezoną. Toks elgesys biologiniu požiūriu yra naudingas – poros jau pažįsta viena kitą, geba efektyviai saugoti teritoriją ir rūpintis palikuonimis.
Tačiau… tai nereiškia, kad jos visada lieka kartu ar kad niekada „nepaslysta“.
Kai meilė išblėsta: skyrybos tarp gulbių
Taip, net gulbės kartais „išsiskiria“. Nors tai nėra dažna, bet fiksuota atvejų, kai ilgalaikės poros po nesėkmingo perėjimo sezono nebegrįžta viena pas kitą. Vienas partneris gali pasirinkti kitą, stipresnį ar dominuojantį individą.
Dar daugiau – kartais gulbės poruojasi su kitais partneriais net būdamos „santykiuose“. Mokslininkai fiksavo genetinius neatitikimus tarp gulbių jauniklių ir tariamų tėvų, kas reiškia, kad net ir ilgalaikės poros kartais neišvengia „neištikimybės“.
Mitas apie savižudybę dėl meilės
Yra paplitęs įsitikinimas, kad jei vienas gulbės partneris žūsta, kitas nustoja gyventi iš sielvarto. Tai romantiška, bet biologiniu požiūriu neteisinga. Nors kai kurios gulbės gali trumpam atsitraukti ar ieškoti partnerio ilgiau, dažniausiai jos greitai randa naują porininką. Tai logiška – instinktai išlikti ir daugintis gamtoje yra stipresni už sentimentus.
Gamtininkai pastebėjo, kad daugelis „našlių“ gulbių vėl poruojasi jau kitą sezoną, o kai kurios net per kelias savaites po partnerio netekties.
Kodėl žmonės taip romantizuoja gulbes?
Gulbių porinis elgesys atrodo žmonėms labai pažįstamas – jos kartu plaukioja, rūpinasi jaunikliais, saugo viena kitą. Tai primena idealizuotą žmogaus šeimos modelį. Be to, jų grakštus siluetas ir dažnai monogamiškas elgesys kuria ištikimybės iliuziją.
Tačiau gamta yra kur kas pragmatiškesnė nei romantika. Gulbės elgiasi taip, kaip naudinga rūšies išlikimui, o ne pagal žmogaus sukurtas meilės taisykles.
Ištikimybė gamtoje – tai ne taisyklė, o strategija. Gulbės dažnai renkasi tą patį partnerį ne dėl amžinos meilės, o dėl praktinių priežasčių. Ir jei gyvenimas pasikeičia – jos prisitaiko. O mes galime ir toliau žavėtis jų balta elegancija, žinodami, kad net meilės simboliai kartais keičia partnerius.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
