Gauti jau trečią kartą Lietuvos medžiotojų draugijos vykdomos visuomenės apklausos rezultatai, kurie rodo, kad žmonių požiūris į medžiotojus ir medžioklę labai pasikeitė. Pokalbyje dalyvauja žurnalo Medžioklė korespondentė Kataryna Šterna ir LMD vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Geriame kavą Mil-Coffee
Nusipirkti kavos
Trečia viešosios nuomonės apklausa Lietuvoje. Pastebima teigiamų tendencijų!
Lietuvos medžiotojų draugija (LMD) trečius metus iš eilės užsakė viešosios nuomonės tyrimą, kurio tradiciškai ėmėsi rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija Spinter tyrimai.
Apklausa
Siekiant suprasti visuomenės nuomonės dinamiką ir medžiotojų organizacijų įdėtų pastangų, medžiotojų klubų veiklos, žiniasklaidos publikacijų įtakos reikšmę ir poveikį, kiekvienais metais užduodami tie patys aštuoni klausimai. Panaši praktika jau daugelį metų taikoma kitose Europos šalyse.
Apklausos metu Spinter tyrimų specialistai kombinuotu metodu: CATI (Computer Assisted Telephone Interview, liet. – apklausa telefonu) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview, liet. – apklausa kompiuteriu) apklausė 1012 respondentų. Apklaustuosius sudarė skirtingo išsilavinimo 47 proc. vyrų ir 53 proc. moterų iš didelių ir mažų miestų, kaimų ir kaimo vietovių visoje šalyje.
Apklausos rezultatai rodo teigiamas tendencijas
Laukinių žvėrių žemės ūkiui ir miškams keliamų nuostolių suvokimas (proc.) Tab 1
Tam, kad laukiniai žvėrys daro daug nuostolių žemės ūkiui ir miškams, dažniau pritaria vyresni nei 45 m., mažiau išsilavinę, mažesnes (301–500 Eur) pajamas gaunantys apklaustieji, rajonų centrų ir kaimo gyventojai. Nepritaria 18–45 m. amžiaus apklaustieji, didmiesčių gyventojai.
Laukinių šernų populiacijos reguliavimo poreikis dėl kiaulių maro grėsmės (proc.) Tab 2
Tai, kad priemonių šernų populiacijai mažinti imtis reikėtų, dažniau teigia vyresni nei 45 m., mažiau išsilavinę, mažesnes pajamas gaunantys respondentai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai. Kad veiksmų imtis nereikia, dažniau mano 18–35 m., labiau išsilavinę apklaustieji, didmiesčių gyventojai.
Pritarimas naktinių taikiklių ir garso slopintuvų naudojimui šernų ir invazinių gyvūnų medžioklėje (proc.) Tab 3
Tai, kad medžiotojams reikia leisti naudoti naujausius naktinius taikiklius ir garso slopintuvus šernų ir invazinių gyvūnų populiacijoms mažinti, dažniau teigia vyrai. Tai, kad reikia leisti, bet tik invaziniams gyvūnams, nurodo rajono centrų gyventojai. Kad nereikia, dažniau mano moterys, 18–45 m. amžiaus tyrimo dalyviai.
Labiau teigiamą nuomonę apie medžiotojus dažniau išsako vyresni nei 35 m., labiau išsilavinę apklaustieji, rajonų centrų ir kaimo gyventojai. Labiau neigiamą – 301–700 Eur pajamų gaunantys respondentai. Neigiamą – 18–35 m. tyrimo dalyviai, didmiesčių gyventojai.
Nuomonę, kad medžioklę lankais reikia leisti, dažniau išsako vyrai. Medžioklės naudojant lankus dažniau nepalaiko moterys.
Kad medžiotojai ir kiti civiliai, turintys ginklą, gali būti naudingi Lietuvos visuomenės saugumui ir gynybai agresijos atveju, dažniau mano didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Kad nenaudingi, dažniau teigia labiau išsilavinę apklausos dalyviai.
Kad informacija apie medžiojamąją fauną ir medžioklę, bent minimaliai, turėtų būti dėstoma mokyklose, dažniau nurodo vyrai. Nuomonės, jog ši informacija nėra būtina mokiniams, dažniau laikosi labiau išsilavinę apklaustieji.
Santrauka
• 35 proc. apklaustųjų mano, kad laukiniai žvėrys daro daug nuostolių žemės ūkiui ir miškams.
• Daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų teigia, kad Lietuvoje reikėtų imtis priemonių šernų populiacijai mažinti dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės.
• 47 proc. apklaustųjų mano, kad reikia leisti medžiotojams naudoti naujausius naktinius taikiklius ir garso slopintuvus šernų ir invazinių gyvūnų populiacijai mažinti: 14 proc. mano, kad reikia tiek šernams, tiek invaziniams gyvūnams, 10 proc. – tik šernams, 23 proc. (padidėjo nuo 19 proc. 2022 m. vasario) – tik invaziniams gyvūnams. 29 proc. (sumažėjo nuo 37 proc.) respondentų nurodo, kad nereikia.
• 42 proc. respondentų nurodo, kad jų nuomonė apie medžiotojus iš esmės teigiama: 9 proc. teigiama, 33 proc. – labiau teigiama nei neigiama. Šiek tiek didesnė dalis respondentų nurodo, kad jų nuomonė apie medžiotojus neigiama (44 proc.).
• 15 proc. apklaustųjų mano, kad reikėtų leisti medžioklę lankais. Priešingos pozicijos laikosi 59 proc. respondentų.
• 63 proc. (padidėjo nuo 51 proc.) respondentų mano, kad medžiotojai ir kiti civiliai, turintys ginklą, gali būti naudingi Lietuvos visuomenės saugumui ir gynybai agresijos atveju.
• 54 proc. (padidėjo nuo 39 proc.) respondentų pritaria, kad civilių asmenų turimi naktiniai taikikliai ir garso slopintuvai konflikto atveju suteiktų Lietuvai pranašumo prieš priešą.
• Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) mano, kad informacija apie medžiojamąją fauną ir medžioklę bent minimaliai turėtų būti dėstoma mokyklose.
Palyginti su praėjusiais metais
Tokių pačių klausimų naudojimo praktika pasitvirtino kaip visuomenės nuomonės pokyčių tyrimo metodas.
„Kaskart užduodant kitokius klausimus, neįmanoma tyrinėti šių tendencijų. Mums iš pat pradžių buvo aišku, kad kasmetinės apklausos klausimus reikia kartoti be pakeitimų, tik mums patiems būtų buvę sunku paruošti korektiškus ir teisingus klausimus. Sukurti viešosios apklausos anketą nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Kad mūsų užduoti klausimai nebūtų šališki, nepabrėžtų jokios grupės interesų ir atitiktų visas oficialių apklausų taisykles, prašėme Spinter tyrimai specialistų pagalbos“, – vienoje mūsų YouTube kanalo Pokalbiai apie medžioklę laidoje aiškino LMD vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
QR Visą Pokalbiai apie medžioklę laidą Apklausa rodo rimtą visuomenės požiūrio į medžiotojus pasikeitimą žiūrėkite nuskaitę QR kodą: https://youtu.be/0QSm7syYa0E
Toks požiūris leidžia įvertinti viešosios nuomonės pokyčius ir tendencijas. Tai ypač svarbu medžiotojams atstovaujančioms organizacijoms, norinčioms išsiaiškinti, kas ir kaip veikia žmonių mintis ir požiūrį į medžioklę bei šioje srityje vykstančius procesus.
„Svarbu viskas, pradedant tuo, kokios asmeninės medžiotojų nuotraukos patenka į platesnės visuomenės akiratį ir baigiant oficialių institucijų pranešimais apie brakonieriavimo atvejus, sužalotus gyvūnus ar ginčus tarp medžiotojų ir žemės savininkų, ūkininkų, vietos gyventojų ir tarpusavyje. Kiekviena konfliktinė situacija, kuri aprašoma žiniasklaidoje, sulaukia didelio dėmesio, ypač, jei kaltininkas yra medžiotojas. Šioms neigiamoms naujienoms kaip kontrargumentą galime pateikti tik medžioklei ir gamtosaugai skirtas laidas, žinias apie medžiotojų įsitraukimą į labdarą, kultūrinius ir edukacinius renginius. Svarbiausia patiems nekurti neigiamų precedentų“, – patikino G. Vaitiekūnas.
Pastaraisiais metais medžiotojų organizacijos daugiau dėmesio skiria viešinimo klausimams ir tai davė vaisių. Žinoma, naujienos apie afrikinio kiaulių maro plitimą, šios ligos įtaką kiaulininkystės ūkiui ir kiaulienos kainoms, karas Ukrainoje ir grėsmė Baltijos šalims, mokomosios ir aiškinamosios medžiagos apie naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimą kitose šalyse, kovojant su AKM ir invazinių rūšių plitimu, publikavimas keičia su medžiokle nesusijusių žmonių supratimą ir žinias apie problemas, kurias anksčiau dauguma tiesiog atmesdavo skelbdami, kad medžioklė turi būti uždrausta ir viskas.
Palyginti su antra visuomenės apklausa, teigiamų atsakymų padaugėjo
2 proc. sumažėjo netikinčiųjų, kad laukiniai gyvūnai daro žalą žemės ūkio ir miškininkystės plotams, ir vienu procentu mažiau yra tų, kurie sutinka su šiuo teiginiu (1 lentelė).
Daugiau žmonių supranta, kad šernai platina afrikinį kiaulių marą ir kad reikia reguliuoti šių gyvūnų populiaciją. 2 proc. padaugėjo žmonių, pritariančių, kad dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės Lietuvoje reikėtų imtis priemonių šernų populiacijai mažinti. Net 6 proc. sumažėjo šios idėjos priešininkų (2 lentelė).
2 proc. daugiau žmonių palaiko naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimą medžioklėje. 4 proc. padaugėjo žmonių, manančių, kad šiais prietaisais turėtų būti leista medžioti invazines rūšis. 8 proc. sumažėjo šios idėjos priešininkų, taigi bendras padidėjimas – 6 proc. (3 lentelė).
Lietuvos gyventojų nuomonė apie medžiotojus ir lankų naudojimą medžioklėje nuo praėjusių metų nepasikeitė (4 ir 5 lentelės).
Žymiai padaugėjo žmonių, kurie pripažįsta, kad medžiotojų indėlis gali būti labai svarbus, jei šalis būtų užpulta. Į klausimą Jūsų nuomone, ar medžiotojai ir kiti civiliai, turintys ginklą, gali būti naudingi Lietuvos visuomenės saugumui ir gynybai agresijos atveju? teigiamai atsakė 12 proc. daugiau žmonių nei per praėjusių metų apklausą. Taip pat žymiai sumažėjo tų žmonių, kurie į klausimą atsakė neigiamai arba nežinojo, ką atsakyti (6 lentelė).
Naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimą karinio konflikto metu palaiko vis daugiau piliečių. Teigiamai atsakė 15 proc. daugiau žmonių nei 2022 metų apklausoje. O šių prietaisų naudojimo priešininkų sumažėjo 13 proc. (7 lentelė).
O paskutinė lentelė rodo, kad 2 proc. sumažėjo žmonių, kurie prieštarautų tam, kad mokyklose būtų įdiegta mokymo programa, kuri supažindintų vaikus ir paauglius su medžioklės veikla ir jos reikšmingu indėliu į šalies ekonomiką (8 lentelė).
FACE komunikacijos gairės atitinka tai, ką LMD pradėjo savarankiškai
Šiais metais didžiausioje medžioklės parodoje Jagd&Hund vyko ir keli Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) renginiai, įskaitant ir komunikacijos darbo grupės susirinkimą, skirtą dviem temoms: viešosios nuomonės apklausų svarbai ir dabartinei FACE organizuotai parašų rinkimo kampanijai.
Tąkart maždaug dešimties šalių atstovai susitiko gyvai, o dar daugiau dalyvių prisijungė internetu. Pagrindinė pirmosios dalies pranešimų tema buvo viešosios nuomonės tyrimo svarba kuriant komunikacijos strategiją. Kalbėdami apie įvairiose šalyse vykdomas apklausas, komunikacijos grupės nariai aiškino, kaip žmonių nuomonės išsiaiškinimas padeda gerinti medžiotojų įvaizdį ir kurti teisingas publikacijas. Pavyzdžiui, pagrindinis teigiamas medžiotojų indėlis visuomenės akyse yra gyvūnų apsauga ir gelbėjimas, taip pat aplinkos apsauga. Tai temos, kurios domina didžiąją dalį publikos, todėl tai pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų akcentuoti kuriant viešai prieinamą turinį apie tai, kas vyksta medžioklės veiklos srityje. Formuojant žmonių nuomonę taip pat labai svarbu, ar konkretus asmuo yra pažįstamas su medžiotoju, ar kaip nors kitaip yra susijęs su medžiokle, ir šiuos ryšius taip pat galima pabrėžti.
Pakartotinės viešosios nuomonės apklausos atliekamos keliose šalyse. Suomijoje tai daroma nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, o ten visuomenės parama medžioklei jau siekia daugiau nei 66 proc.! Vienareikšmiškai neigiamas yra tik 10 proc. Suomijos gyventojų požiūris.
Taip pat viena iš antimedžiotojų ir medžiotojų ginčuose aktyviai keliamų temų – požiūris į stambiųjų plėšrūnų medžioklę, kuris Suomijoje štai yra labai teigiamas. 70 proc. šalies gyventojų palaiko vilkų medžioklę. Net sostinėje ir jos apylinkėse apklaustieji 60 proc. atvejų atsakė teigiamai.
Dažnai didelius paramos rodiklius iš dalies paaiškina tai, kaip stipriai Suomijoje ir Skandinavijoje bendruomeninė medžioklė įdiegta į visos visuomenės gyvenimą. Tik 16 proc. šios šalies gyventojų neturi nieko bendro su medžiokle. Visi kiti yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su šia šaka. Be to, Suomijos medžiotojų organizacija daug pastangų skiria visuomenei informuoti ir viešajai nuomonei formuoti. Ir apklausų rezultatai rodo, kad šis darbas – ne veltui.
Švedijoje visuomenės parama medžioklei siekia 88 proc.!
Šveicarijoje apklausos irgi rodo itin teigiamus rezultatus. 91 proc. žmonių sutinka arba iš dalies sutinka, kad medžiotojai myli gamtą, 87 proc. žmonių sutinka, kad medžiotojai su ginklais elgiasi atsakingai, 79 proc. sutinka, kad medžioklė būtina, norint reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas.
Labiausiai neigiami Šveicarijoje atliktos apklausos apie visuomenės požiūrį į medžioklę rodikliai yra klausimo Ar sutinkate, kad medžiotojai medžioja tik dėl malonumo žudyti ir dėl trofėjų? Visiškai arba iš dalies su šiuo teiginiu sutinka 18 proc. respondentų.
Danai apklausas atlieka kas antrus metus nuo 2005-ųjų. Jų rezultatai rodo, kad 50–60 proc. šalies gyventojų medžioklę supranta ir palaiko kaip žvėrių populiacijų reguliavimo įrankį bei žmonių ir gyvulių saugos garantą.
„Tokios visuomenės apklausos rengiamos tik keliose šalyse ir mes, kaip septynis milijonus Europos medžiotojų vienijančių organizacijų federacija, norime pakviesti visas šalis perimti šią patirtį“, – komunikacijos grupės susirinkime sakė FACE komunikacijos ir politikos pareigūnas Bobas Groome‘as.
FACE Komunikacijos darbo grupės posėdyje nuspręsta sukurti bendrą apklausos anketos pavyzdį, o pirmasis klausimas būtų: Koks jūsų požiūris į medžioklę? Šią anketą bus siūloma naudoti šalyse, kuriose viešosios nuomonės apklausos dar nevykdomos.
Pagrindinė idėja yra gauti informacijos apie požiūrį į medžioklę Europoje ir per artimiausius kelerius metus pasiekti, kad bent 70 proc. žmonių palaikytų medžioklę ir medžiotojus.
Išleistas naujas žurnalo numeris!
Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui
