Artėjant vasaros viduriui, afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso grėsmė kiaulininkystės ūkiams visame Baltijos regione ir Lenkijoje toliau auga. Per pastarąsias savaites protrūkiai patvirtinti Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje. Visais atvejais virusas pateko į smulkius ar komercinius ūkius. Lietuvoje kol kas liga 2024 m. fiksuota tik laukinėje faunoje, bet viruso spaudimas išlieka itin stiprus.
Latvijoje jau du AKM protrūkiai per savaitę
2025 m. liepos pradžioje Latvijoje užfiksuoti du afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai naminių kiaulių ūkiuose.
Pirmasis atvejis nustatytas Tukumo savivaldybės Džūkstės seniūnijoje, kur nedideliame ūkyje buvo laikomos 36 kiaulės. Vos po savaitės, antras protrūkis patvirtintas Jelgavos savivaldybės Glūdos seniūnijoje, ūkis laikė 6 kiaules.
Abiem atvejais Latvijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (Pārtikas un veterinārais dienests, PVD) vykdo visus ligos kontrolės veiksmus: sunaikina visas kiaules, nustato apsaugos ir priežiūros zonas, apriboja gyvulių ir jų produktų judėjimą, sugriežtina biologinės saugos kontrolę aplinkiniuose ūkiuose.
Pasak PVD, šiais metais AKM Latvijoje jau patvirtintas daugiau nei 830 šernų, įvairiose šalies savivaldybėse. Virusas plačiai cirkuliuoja natūralioje aplinkoje – miškuose, pievose ir laukuose, o atsinaujinanti laukinių kiaulių populiacija žymiai padidina grėsmę naminių kiaulių ūkiams.
Estijoje – protrūkis komercinėje fermoje
Birželio 30 d. Estijoje patvirtintas AKM protrūkis Viljandžio apskrityje, komerciniame ūkyje, kuriame laikytos 2 776 kiaulės. Liga pasireiškė būdingais simptomais, o laboratoriniai tyrimai patvirtino viruso buvimą. Nustatytos stebėjimo ir apsaugos zonos, taikomos ES reglamento (2023/594) kontrolės priemonės: judėjimo ribojimai, karantinas, laukinės faunos kontrolė, dezinfekcija, paieška viruso šaltinio.
Nors Estijoje kiaulių ūkių nėra daug, šis atvejis rodo, kad pakanka vienos spragos biosaugoje – ir virusas gali peržengti fermos slenkstį.
Lenkijoje – protrūkis vos 24 km nuo Gdynės
Lenkijoje AKM buvo nustatytas birželio pabaigoje, Pamario vaivadijoje, Veiherovo rajone, vos 24 km nuo Gdynės. Didesniame nei 1 300 kiaulių komplekse dėl ligos jau nugaišo 160 gyvūnų. Įtariama, kad virusas į ūkį pateko iš gamtos – šiemet Lenkijoje AKM nustatytas jau daugiau nei 2 500 šernų, daugiausia rastų nugaišusių.
Lietuva dar tik laukia pirmojo smūgio?
Lietuvoje 2024 m. AKM dar nėra fiksuotas naminių kiaulių ūkiuose, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja, kad pavojus auga. Per pirmąjį šių metų pusmetį liga nustatyta 763 šernams 463 vietovėse – ypač Kėdainių, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Utenos, Rietavo, Šiaulių, Kelmės ir Šilalės rajonuose.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas pabrėžia, kad virusas aktyviausias vasarą, birželio–rugpjūčio mėnesiais, kai sustiprėja žmonių aktyvumas gamtoje ir ūkiuose.
Bendros tendencijos regione
✔ Sezoninis protrūkių suaktyvėjimas – visose keturiose šalyse AKM protrūkiai ūkiuose dažniausiai pasireiškia birželio–rugpjūčio mėnesiais
✔ Viruso plitimas per šernus – dauguma atvejų Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje susiję su laukiniais gyvūnais
✔ Žmonių veikla kaip rizikos veiksnys – virusas dažnai pernešamas per apavą, drabužius, neapdorotus pašarus
✔ Biosauga – vienintelė reali apsauga – veterinarijos tarnybos nuolat primena, kad be griežto biosaugos laikymosi viruso plitimas nesustabdomas
Svarbiausios biosaugos taisyklės
Veterinarijos institucijos visose šalyse ragina kiaulių laikytojus:
– Grįžus iš miško ar laukų persirengti, pasikeisti batus, nusiplauti rankas
– Nešerti kiaulių žole, daržovėmis ar atliekomis, kurios nebuvo termiškai apdorotos
– Neleisti į ūkį pašalinių asmenų
– Stebėti gyvūnų sveikatą ir nedelsiant informuoti veterinarą
Medžioklė – svarbi priemonė mažinant AKM plitimą
Tiekėtis sustabdyti AKM plitimą visiškai beveik neįmanoma, kol virusas aktyviai cirkuliuoja tarp laukinių šernų. Todėl laukinių šernų populiacijos reguliavimas medžioklės būdu išlieka vienu iš svarbiausių elementų kovoje su šia liga visame Baltijos regione ir Lenkijoje.
Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos veterinarijos tarnybos ne kartą yra pabrėžusios, kad perteklinė ir jauna šernų populiacija sudaro palankias sąlygas virusui plisti.
Medžioklė padeda:
– sumažinti šernų tankį tam tikruose regionuose;
– apriboti kontaktų tarp užsikrėtusių ir sveikų individų skaičių;
– identifikuoti ligos židinius per laboratorinius tyrimus po sumedžiojimo;
– surinkti duomenis, leidžiančius planuoti biosaugos priemones;
Daugelyje ES šalių, įskaitant Lietuvą ir Latviją, medžiotojai kviečiami aktyviai bendradarbiauti su veterinarinėmis tarnybomis. Jiems suteikiami nemokami AKM tyrimai sumedžiotiems šernams, o kai kur – ir finansinės kompensacijos už nugabentus tyrimams arba už sunaikintus lavonus.
Tai bendras frontas: be medžiotojų indėlio suvaldyti virusą būtų neįmanoma. Todėl informacijos mainai, duomenų pateikimas ir biosaugos laikymasis medžioklėje yra tokie pat svarbūs kaip ir ūkiuose.
Lūšis užpuola katiną, meška sprogdina internetą, o bebras nė kenkėjas. Miško naujienos #7
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
