Eksperiomentas vyko Latvijoje.
Pernai vienoje medžioklėje su varovais greta stovėjęs medžiotojas šovė į šerną, tas nukrito, atsistojo ir nubėgo į kvartalą. Medžiotojas šaukė linijoje, kad kvartale – sužeistas šernas. Šernas išėjo prie manęs, sustojo už krūmų, maždaug 5 metrų atstumu. Taikinys per vieną plyšį buvo aiškiai matomas, todėl nusprendžiau šauti į sužeistą gyvūną graižtviniu šautuvu. Tai nufilmuota GoPro kamera.
Paskui teko išklausyti nemažai priekaištų, kad šauti graižtviniu ginklu per krūmus – neteisingas sprendimas. Iškart pasakysiu, kad šūvis pataikė ten, kur buvo nusitaikyta, ir šernas sumedžiotas sėkmingai. Pirma, nepaisant krūmų, šerną mačiau gana aiškiai. Antra, šioje situacijoje buvo svarbu sumedžioti sužeistą gyvūną kuo greičiau ir sėkmingiau. Taigi, visa tai įkvėpė atlikti eksperimentą – kaip kulka elgiasi šaunant per krūmus.
Be minėto atvejo dar teko girdėti istorijų, kad kulka net praskriejusi pro medžio kamieną buvo mirtina. Problema ta, kad dažnai vien pataikymas į medį laikomas garantu, jog kulka laimikio nepasiekė. Tačiau įvairūs pasakojimai liudija, kad taip būna ne visada.
Nors Medžioklės taisyklės aiškiai nurodo, kad draudžiama šauti į gyvūną, kurio aiškiai nesimato, t. y. jį dengia krūmai, medžiotojai šį klausimą ne visada vertina iš šio atskaitos taško. Dažnai girdėti komentarų, kad į šaką pataikiusi graižtvinio šautuvo kulka gali atsiverti, deformuotis, pakeisti kryptį, būtent todėl graižtviniu ginklu šauti per krūmus nepatariama.
O ką daryti tokioje situacijoje: rudenį ir žiemą aiškiai matomas proskynoje stovintis gyvūnas, galima lengvai įvertinti jo rūšį, amžių, lytį, atstumą iki jo, tačiau priešais jį – krūmai arba šakos. Šauti ar ne? Ar šūvis bus efektyvus ir pasieks taikinį? Tarp kitko, pernai, gruodžio 5 d., Viliakoje (Latvijoje) įvykusi nelaimė įrodo, kad kulka net praskriejusi ištisą eglyną gali būti ir yra mirtina.
Sauga medžioklėje
Pavojinga šauti į neaiškiai matomą taikinį (pavyzdžiui, tamsoje, prieš saulę, į medžių, krūmų ar žolės dengiamą gyvūną).
Eksperimentas
Užduotis. Nustatyti, kokia yra graižtvinio vamzdžio kulkos deformacija, praskriejus pro šakas
Vieta. Mežirbių šaudykla, Latvija
Taikinys. Maždaug 2 metrai nuo šakų ir eglių kliūties
Atstumas iki taikinio. 50 m
Eiga. Kiekvienos rūšies kulka šaunami du kontroliniai šūviai
Dalyvauja:
Linda Dombrovska
Blaser R8, 7 mm Rem Mag kulkos:
1) Anima libra, 8 g, savitaisis šovinys, naujausia karta, be švino
2) Anima libra, 8 g, savitaisis šovinys, 1 karta, be švino
3) RWS Evo, 10,3 g, švininė
Blaser R8, .243 Winchester kulkos:
1) Anima libra, 4 g, savitaisis šovinys, naujausia karta, be švino
2) Norma V-Max Hornady, 4,9 g, švininė
Oskaras Treilichas
Browning X Bolt, Eclipse Varmint, 6,5X55 SE
1) Geco Teilmantel, 10,1 g, švininė
2) Hornady ELD-X, 9,3 g, savitaisis šovinys, švininė
Indulis Burka
Tikka M690RH, .30-06 Springfield
1) Sellier & Bellot FMJ, 9,55 g Targi, su apvalkalu, švininė
2) Hornady ETX, 10,7 g Custom International, be švino
7 mm Rem Mag kalibras
Anima libra, 8 g, savitaisis šovinys, naujausia karta
Šauta per šakas į taikinį. Tai kulka ir šovinys, kuriuos aš jau kelerius metus naudoju medžioklėje. Po šūvio buvo aiškiai matyti, kad kulkos palietė šakas: viena – didesnę, antra – plonesnes. Kadangi per šakas taikinį įžiūrėti gana sunku, pataikymai nebuvo vienas šalia kito. Taikinyje matyti, kad viena kulka buvo šiek tiek atsivėrusi, galbūt ta, kuri palietė didesnę šaką. Tačiau aišku, kad ir praskriejusi per šakas kulka yra efektyvi. Vis dėlto nereikia atmesti galimybės, kad pataikius į dar storesnę šaką kulka taikinį pasiektų jau suskilusi ar atsivėrusi. Į tokią riziką visada reikia atsižvelgti.
Anima libra, 8 g, savitaisis šovinys, 1 karta
Anima Libra šios kulkos nebegaminamos kaip medžioklinės, nes nustatyta, kad jos per kietos ir kontaktuodamos su taikiniu neatsiveria pakankamai efektyviai. Kalbant apie mūsų eksperimento rezultatą reikia pasakyti, kad čia pasirodo visiškai kitoks vaizdas, palyginti su naujausios kartos Anima Libra kulkomis. Šiuo atveju abi kulkos po kontakto su šaka deformavosi. Viena taikinį pasiekė atsivėrusi, kita į jį pataikė jau pasidalijusi į kelias dalis, be to, pats kulkos branduolys taikinį pasiekė skersai. Aišku viena – šia konkrečia kulka tikrai nerekomenduojama šauti per šakas, nes labai sunku numatyti jos eigą po kontakto su kliūtimi. Ši eksperimento dalis parodo, kad kiekvienas medžiotojas turėtų padaryti tokį eksperimentą kontroliuojamomis sąlygomis šaudykloje, iššaudamas per krūmus, kad matytų konkrečios kulkos rezultatą.
RWS Evo, 10,3 g, švininė
Tai buvo didžiausia staigmena, nes manėme, kad švininė kulka prasčiausiai reaguos į bet kokią kliūtį. Anaiptol: nors šakas ir kliudė, bet abi kulkos taikinį pasiekė be deformacijų ar krypties pokyčių. Aišku, tai ne garantija, kad rezultatai bus tokie patys pataikius į storesnę šaką ar dvi, bet eksperimentas parodė, kad ir ši kulka, perėjusi per šakų kliūtį, gyvūnui gali būti mirtina. Beje, pagal fizikos dėsnius būtent sunkesnė kulka išlieka stabilesnė, susidūrusi su didesniu taikiniu, tad nenuostabu, kad 10,3 g kulkos yra stabilesnės už 8 g.
.243 Winchester kalibras
Anima Libra, 4 g, savitaisis šovinys, naujausia karta, be švino
Įdomus eksperimento posūkis. Maža, lengva, be to, labai greita kulka. Jos greitis – kiek daugiau kaip 1000 m/s. Taigi, eksperimentą reikėjo pakartoti, nes po pirmų dviejų šūvių paaiškėjo, kad viena iš kulkų taikinį pasiekė jau pasidalijusi. Kodėl taip? Pasirodo, kulka lietė ne vieną, o dvi šakas, mažam, greitai skriejančiam objektui susidūrus su didesne kliūtimi, rezultatas vienas – taikinį pasiekia ne kulka, o jos dalys. Antruoju bandymu rezultatas buvo kitoks – palietusi tik mažas šakeles kulka taikinį pasiekė be deformacijų. Tai tik rodo, kad šaunant neįmanoma numatyti – ar kulka kliudys vieną, dvi, tris šakeles, todėl bendras rezultatas nenumatomas. Rizika, kad kulka, sutikusi kliūtį, pakeis kryptį arba pasidalys, yra labai didelė. Su šiuo kalibru didžiausias gyvūnas, į kurį galima šauti, yra stirna, nes šio kalibro kulka nepasiekia nustatytų minimalių 3000 J, kad būtų galima šauti į stambesnį žvėrį. Galbūt pasiekusi gyvūną jį būtų tik sužeidusi. Tai situacija, kurios reikia maksimaliai vengti.
Norma V-Max Hornady, 4,9 g, švininė
Norma kulka irgi labai greita, o šio eksperimento metu jos rodikliai buvo stabilūs, nors nežinoma, kaip kulka būtų reagavusi, jeigu būtų kliudžiusi didesnę kliūtį ar dvi. Vis dėlto ir šiuo atveju buvo netikėta, kad net susidūrusi su kliūtimi, nors kulka ir švininė, taikinį ji pasiekė nesideformavusi. Kažkodėl gajus mitas, kad švininė kulka, susidūrusi su kliūtimi, labai irsta Reikia pripažinti, kad daugiausia tai priklauso nuo gamintojo ir kulkos tipo.
6,5X55 SE kalibras
Geco Teilmantel, 10,1 g, švininė
Tai pirmoji iš eksperimento kulkų, kurio kalibro energija pakankama, kad juo būtų galima medžioti stambiuosius žvėris. Tai sunkoka kulka, tad buvo susidaręs įspūdis, kad ši kulka švininiu galu tikrai deformuosis, susidūrusi su kliūtimi. Tačiau eksperimentas parodė kitaip. Pirmu pataikymu – pastebėta deformacija, nors nedidelė, antruoju – jokios deformacijos, nors abi pataikė į didesnę ar mažesnę šaką. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, kad sunku numatyti, kaip konkreti kliūtis paveiks kulką konkrečiomis sąlygomis. Tam tikra prasme tai loterija. Tačiau aišku viena: jeigu šovėte tokia kulka ir įtariate, kad ji atsimušusi į šaką iširo, labai tikėtina, kad į gyvūną vis dėlto pataikyta, nors ir atrodė pro šalį, todėl būtina patikrinti šūvio rezultatą su apmokytu šunimi.
Hornady ELD-X, 9,3 g, savitaisis šovinys, švininė
Šiais dviem šūviais ir pradėjome eksperimentą, pradiniai rezultatai nustebino. Kulkos net po akivaizdaus kontakto su kliūtimi rodė gana stabilius rezultatus. Šiuo atveju pavyko du labai tikslūs šūviai, nesvarbu, kad kliūtis praktiškai uždengė taikinį. Tiesą sakant, prielaidos, kad iššovus per šakas kulka iširs ar pakeis trajektoriją, pasitvirtino tik iš dalies. Šiuo atveju net nepaisant to, kad kulkos jau buvo šiek tiek atsivėrusios, jos vis tiek pasiekė taikinį būtent ten, kur šaulys taikė. Vis dėlto peršasi išvada, kad apskritai su šia kulka šauti per šakas nėra saugu. Jeigu taikinys bus toliau kaip du metrai nuo kliūties, rezultatas bus nenuspėjamas!
.30-06 Springfield kalibras
Sellier & Bellot FMJ, 9,55 g Targi, su apvalkalu, švininė
Šių šaudmenų rodikliai kėlė didžiausią susidomėjimą, nes Induliui vienas kolega sakė renkąsis šiuos šaudmenis dėl to, kad jais neva saugu šauti per šakas, nepaisant to, kad tokių kulkų medžioklėje naudoti negalima. Vis dėlto tokia prielaida yra labai neteisinga iš pat pagrindų. Dar kartą noriu pabrėžti, kad šauti per šakas bet kokiais šaudmenimis yra labai rizikinga ir net gali būti pavojinga. Išvada: ši kulka tikrai nėra stabilesnė nei tos, kurios „tinkamos“ šauti per šakas, nes vienas pataikymas atskleidė, kad pasiekusi taikinį kulka šiek tiek deformavosi.
Hornady ETX, 10,7 g Custom International, be švino
.30-06 Springfield yra populiariausias kalibras tarp medžiotojų, todėl buvo svarbu sužinoti jo rezultatus. Gamyklinė bešvinė amunicija ir labai stabilus rodiklis, nepaisant to, kad kulka pataikė į gana storą kliūtį. Be to, ši kulka yra sunkoka, todėl rodiklis ir stabilus.
Po eksperimento
Viena vertus, matyti, kad dauguma kulkų net pataikiusios į kliūtį parodė labai stabilius rezultatus, ir tai iš tiesų netikėta. Peršasi tik viena išvada: net perėjusi šakas, kulka bus mirtina ir greičiausiai pasieks taikinį, todėl reikia dar kartą pabrėžti – šauti leidžiama tik į aiškiai matomą taikinį.
Šauti į judesį, garsą ar kontūrą kategoriškai draudžiama, nes nežinia, kas iš tiesų ten, už krūmų. Taip pat įsitikinome, kad jeigu taikinys būtų toliau nuo kliūčių ruožo, pavyzdžiui, 10 ar net 20 metrų atstumu, rezultatas būtų kitoks, tad kitam numeriui planuojame eksperimentą pakartoti, bet jau kitomis sąlygomis.
Dar vienas esminis dalykas: rizika, kad kulka iširs ar pakeis trajektoriją, iš tiesų labai didelė. Jeigu taikinys yra netoli kliūties, rezultatas greičiausiai bus geras, bet problema ta, kad prieš šaunant labai sunku įvertinti, kokiu iš tiesų atstumu nuo šakų ar krūmų yra taikinys. Svarbiausia, ką reikia atsiminti: saugumas ir aiškiai matomas taikinys yra svarbiausios sąlygos, kurių reikia paisyti spaudžiant gaiduko svirtelę.
Išvados
– Kuo sunkesnė kulka, tuo efektyviau ji įveikia šakas.
– Lengva kulka ir dvi šakos jos kelyje atneša katastrofišką rezultatą – kulka pasiekia taikinį iš esmės suskilusi į dalis.
– Šaunant per šakas yra labai didelė rizika, kad kulka pakeis kryptį, pasidalys ar atsivers.
– Kuo taikinys toliau nuo šakų kliūties, tuo rizikingiau.
– Net praskriejusi pro šakas kulka yra pavojinga, todėl esminė sąlyga – TAIKINĮ REIKIA AIŠKIAI MATYTI.
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau prekyboje!
