Šaltinis Sky News
Mutantiški vilkai, klaidžiojantys tuščiose Černobylio gatvėse, atrodo, išsiugdė atsparumą vėžiui – tai teikia vilties, kad šie atradimai gali padėti mokslininkams kovoti su liga žmonėse.
1986 m. Ukrainoje sprogo Černobylio atominės elektrinės reaktorius – po sprogimo, išskyrusio vėžį sukeliančią radiaciją, iš miesto buvo evakuota daugiau nei 100 000 žmonių.
Nuo tada ši vietovė liko vaiduokliškai apleista, o siekiant apsaugoti žmones nuo radiacijos poveikio buvo nustatyta Černobylio atskirties zona (ČAZ) – 1000 kvadratinių mylių teritorija, kurioje radiacijos lygis vis dar kelia vėžio riziką.
Nors žmonės negrįžo, daugiau nei 35 metus po katastrofos evakuoto miesto dykvietėse laisvai klajoja laukiniai gyvūnai, tokie kaip vilkai ir arkliai.
Prinstono universiteto (JAV) evoliucinė biologė ir ekotoksikologė dr. Cara Love tyrinėja, kaip Černobylio vilkai išgyvena, nepaisant kartų kartoms patiriamo radioaktyviųjų dalelių poveikio.
2014 m. dr. Love su tyrėjų komanda lankėsi ČAZ ir uždėjo vilkams radijo antkaklius, kad būtų galima stebėti jų judėjimą.
Ji paaiškino, kad šie antkakliai komandai suteikia „realaus laiko duomenis apie tai, kur yra [vilkai] ir kokiai [radiacijai] jie yra veikiami“.
Mokslininkai taip pat paėmė kraujo mėginius, siekdami suprasti, kaip vilkų organizmai reaguoja į vėžį sukeliančią radiaciją.
Tyrėjai nustatė, kad Černobylio vilkai kasdien gauna daugiau nei 11,28 miliremų radiacijos visą savo gyvenimą – tai yra daugiau nei šešis kartus viršija leistiną saugumo normą žmogui.
Dr. Love nustatė, kad vilkų imuninė sistema yra pakitusi, panašiai kaip vėžiu sergančių pacientų, kuriems taikomas spindulinis gydymas. Tačiau dar svarbiau – ji nustatė specifines genetinės informacijos dalis, kurios, atrodo, yra atsparios padidėjusiai vėžio rizikai.
Daug žmonių tyrimų parodė mutacijas, kurios didina vėžio riziką – pavyzdžiui, tam tikros BRCA geno variacijos padidina tikimybę, kad moteris susirgs krūties ar kiaušidžių vėžiu.
Tačiau dr. Love darbai siekia nustatyti apsaugines mutacijas, kurios didina tikimybę išgyventi vėžį.
Pastaraisiais metais pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą sutrukdė dr. Love ir jos bendradarbiams grįžti į ČAZ.
Ji sakė: „Mūsų prioritetas – užtikrinti, kad žmonės ir mūsų bendradarbiai ten būtų kuo saugesni.“
Praėjusį mėnesį dr. Love pristatė savo tyrimų išvadas metiniame Integracinės ir lyginamosios biologijos draugijos susitikime Sietle, Vašingtono valstijoje.
Negali atskirti vilko ir šuns pėdsakų? Patarimai pėdsakų apskaitai sniege
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
