Pernai Ūkininko patarėjo redakcija paskelbė akciją Normalizuokime vilkų medžioklės terminus! Jos tikslas buvo pasiekti, kad Lietuvoje būtų nustatyta racionali vilkų medžioklės sezono pradžia. Redakcija ragino šių plėšrūnų medžioklę pradėti gyvulių ganiavos laikotarpiu, kai pilkasermėgiai moko jauniklius maitintis naminiais gyvūnais. Skaitykite daugiau
ŪP idėja dėl vilkų medžioklės sezono paankstinimo nuo rugpjūčio 15 d. greitai pasklido po Lietuvą ir buvo labai pozityviai priimta tiek gyvulių augintojų, tiek ir medžiotojų. Aišku, aktyviausi buvo avių augintojai ir jiems atstovaujanti Lietuvos avių augintojų asociacija. Jos vadovė Gintarė Kisielienė, pritardama ŪP akcijai, rašė straipsnius redakcijai, kuriuos skelbėme spaudoje ir portale.
Įsigalios nauji taisyklių pakeitimai! Kada, ką ir kaip bus galima medžioti prie masalo?
“Man teko nemažai pasidarbuoti su šalies politikais, asmeniškai vykti pas aplinkos ministrą Povilą Poderskį. Žurnalas Medžioklė taip pat dalyvavo akcijoje. Galiausia įrašiau akcijos reikalavimą į Lietuvos žemės ūkio tarybos narių atstovų suvažiavimo rezoliuciją. Forumo delegatai šiam reikalui pritarė vieningai. Dabar lauksime Medžioklės Lietuvoje taisyklių pakeitimo, kurį turėtų padaryti aplinkos ministras”, – sakė laikraščio vyriausiasis redaktorius ir akcijos iniciatorius Vytenis Neverdauskas.
Jis įsitikinęs, kad to nepakaks: “Aišku, vien vilkų medžioklės terminų normalizavimas vilkininkystės problemos neišspręs. Reikalingi ir naktiniai taikikliai pilkiams medžioti, ir medžiotojų didesnio pasiryžimo užsiimti vilkų medžiokle, ir mokymosi kaukimu prisikviesti pilkasermėgius garantuoto šūvio atstumu. Sureguliuoti Lietuvoje vilkų populiaciją iki kokių 50 šeimų tikrai būtų galima, jei visos šios mano minimos aplinkybės būtų įgyvendintos.”
Vilko apsaugos plano 36.4 punkte teigiama, kad jeigu vilkų šalyje yra daugiau nei 62 šeimos (500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacija turi būti reguliuojama taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir būtų išlaikytos 32–62 šeimos.
Vilkų sezono pratęsimas ar limito panaikinimas?
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apytiksliai šimtas pilkių šeimų, kuriose telkiasi ne mažiau kaip 1 000 individų. Taigi, dvigubai daugiau, nei numatyta teisės aktuose. 2024–2025 m. medžioklės sezonui Aplinkos ministerija (AM), kaip ir praėjusiais metais, buvo nustačiusi 341 vilko sumedžiojimo limitą, tačiau iš gamtos buvo paimti tik 326 plėšrūnai. Pernai limitas taip pat nebuvo įvykdytas. Sumedžioti nustatytą pilkasermėgių skaičių sunku, nes jų medžioklės metu neleidžiama naudoti naktinių taikiklių, su vėliavėlėmis medžioja tik vienas kitas medžiotojų būrelis, esti nemažai probleminių individų paėmimo iš gamtos biurokratinių trukdžių, o medžioklės terminai – gerokai per trumpi.
Šių plėšrūnų ūkiams daroma žala pastaraisiais metais išlieka didelė: 2022 m. už sudraskytus ūkinius gyvūnus valstybė išmokėjo 127 137 Eur kompensacijų, 2023 m. – 112 908 Eur, 2024 m. – 131 000 Eur. Beje, nemažai avių augintojų nesikreipia dėl žalos atlyginimo, o valstybė atlygina tik skerdenos kainą, neįvertinant nei gyvūnų genetinės vertės, nei galimų palikuonių vertės, nei moralinės žalos ūkininkams. Vilkai nebebijo žmogaus, todėl braunasi į sodybas, pjauna ne tik avis ir ožkas, bet ir veršius, ištraukia iš būdų šunis, kelia grėsmę gyventojams.
ŪP akcijai pritarė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija bei Lietuvos avių augintojų asociacija, ją palaikė kitų gyvulių augintojai, kaimiškų seniūnijų seniūnai, politikai. ŪP vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas „vilkininkystės“ problemą ir akcijos esmę, nuvykęs į AM, asmeniškai pristatė aplinkos ministrui Povilui Poderskiui. Akcijos tikslas – pakeisti Medžioklės Lietuvoje taisykles, nustatant vilkų medžioklės sezono pradžią rugpjūčio 15 d., t. y. paankstinti dviem mėnesiais. Sezono pabaigos data galėtų likti ta pati – kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, jų medžioklės sezonas nutraukiamas anksčiau). Pažymėtina, kad kitose Baltijos šalyse pilkius pradedama medžioti liepos 15 d. Medžioklės Lietuvoje taisykles keičia aplinkos ministras.
Balandžio 11 d. įvykusio Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) narių atstovų suvažiavimo rezoliucijoje yra įrašytas 16 punktas, kurį parengė ŪP redakcija. Cituojame:
„Sukurti efektyvų laukinės faunos (paukščių, plėšrūnų, elninių žvėrių) žemdirbiams daromos žalos kompensavimo mechanizmą. Aplinkos ministro prašome pakeisti Medžioklės Lietuvoje taisykles ir nustatyti vilkų, kurių šeimų skaičius jau yra dvigubai didesnis, nei nustatyta Vilko apsaugos plane, ir kurie daro reikšmingą žalą gyvulininkystės ūkiams, medžioklės sezono pradžią nuo rugpjūčio 15 d. (Latvijoje ir Estijoje šių plėšrūnų medžioklė prasideda liepos 15 d.).“
Kalbėdamas forume, šią problemą pristatė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
LŽŪT suvažiavimo dalyviai paragino valstybės institucijas atsižvelgti į rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus ir užtikrinti jų įgyvendinimą konkrečiais teisės aktais. Tad „Ūkininko patarėjo“ akcija „Normalizuokime vilkų medžioklės terminus“ turėtų greitai materializuotis, kaip sakoma, iš žodžio virsti kūnu.
Naktinio matymo ir termovizinių taikiklių legalizavimas vilkų medžioklei
Naktinio matymo ir termovizinių taikiklių naudojimas Lietuvoje yra legalizuotas šernų, lapių, mangutų, meškėnų, kanadinių audinių, ondatrų ir nutrijų medžioklei. Nei vilkus, nei tauriuosius elnius, kurių gausėjanti populiacija daro vis didesnę žalą miškininkams, su tokio tipo taikikliais Lietuvoje medžioti nėra leidžiama.
Vilkai Lietuvoje yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą, kuris leidžia nustatyti medžioklės kvotas, laikantis tam tikrų apribojimų ir reikalavimų. Tačiau bet kokie pakeitimai medžioklės metodikoje, įskaitant naktinio ir termovizinio matymo taikiklių legalizavimą, turi būti vertinami atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklę ir apsaugos tikslus.
Ar legalizacija įmanoma ateityje?
Teoriškai, jeigu būtų parengtas vilkų populiacijos valdymo planas, įrodantis, kad naktinio ir termovizinio matymo taikiklių naudojimas:
nepakenktų vilkų populiacijos palankiam apsaugos statusui,
būtų būtinas siekiant užkirsti kelią dideliems nuostoliams žemės ūkiui,
ir būtų užtikrinta efektyvi tokių prietaisų naudojimo kontrolė,
tuomet Lietuvos įstatymų leidėjai galėtų svarstyti šių priemonių legalizavimą.
Vis dėlto šiuo metu tokia legalizacija nėra įmanoma, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir prezidento veto.
Jei pageidauji, galiu padėti parengti argumentaciją arba dokumento santrauką, kad šį klausimą būtų galima iškelti politiniu ar visuomeniniu lygmeniu.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
