Tekstas: Egilis Panevičius
Europoje rasti urvų piešiniai, kuriuose vaizduojami elniai, datuojami seniau nei 40 tūkst. metų. Gali būti, kad būtent dėl savo stiprių juslių elniai išgyveno iki šių dienų. Jie nebūtų pasiekę ilgos savo evoliucijos šalia vilkų, kojotų ir didžiųjų kačių, jei jų uoslė nebūtų jautresnė už plėšrūnų.
Elniai visame pasaulyje garsėja savo išvystyta uosle. Uoslė ypač svarbi Amerikoje ir šalyse, kuriose medžiojama lanku ir strėlėmis. Medžiojant tokiu būdu prie žvėries reikia priartėti nepalyginamai arčiau nei medžiojant graižtviniu šautuvu.
Ir didžiajai mūsų medžiotojų daliai elnių medžioklė yra viena mėgstamiausių. Nors artimiausiu metu dar nematyti galimybės medžioti lanku, tačiau kaupiant daugiau medžioklės patirties pradedama suprasti ir vertinti ne tik vizualinį maskavimąsi, bet ir savo drabužių, kūno bei pasiimtų daiktų kvapų neutralizavimą.
Žmogus namuose dažniausiai žavisi kvapniais skalbimo milteliais su citrinos, levandų ar vanilės aromatu, tačiau medžiokliui tai – nelaimė. Tokiais milteliais išskalbtais drabužiais apsivilkęs medžiotojas gali net nežiūrėti miško pusėn – žvėrys spruks jau iš tolo. Elniai pasižymi ne tik fantastiška uosle, bet ir puikiai mato bei girdi. Sujungus visus šiuos pojūčius elnių tykojimo medžioklė yra daug iššūkių kelianti veikla visiems elnių medžioklės entuziastams. Vienas svarbiausių sėkmingos medžioklės sąlygų, ypač medžioklės tykant atveju, yra bet kokia kaina vengti užkabinti jautrią elnių uoslę. Dėl šios priežasties labai svarbu atsakyti į klausimą: kiek toli ir kiek jautriai užuodžia elnias?
Penki išgyvenimo pojūčiai
Jutimo organai yra nervų sistemos dalis. Nervų sistema valdo ir reguliuoja gyvybinius procesus. Ji priima aplinkos dirgiklius, koordinuoja organizmo veiklą, reguliuoja judesius. Gyvūnų nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys ir iš jų besidriekiantys nervai. Jutimo organais gyvūnai junta įvairius dirgiklius ir organizmas gali atitinkamai į juos reaguoti. Žinduoliai turi penkis pojūčius: uoslę, skonį, lytėjimą, regą, klausą. Nosis atlieka kvėpavimo, uoslės, maisto radimo ir bendravimo funkcijas. Daugelis gyvūnų ją naudoja savo grobio pėdsakams aptikti arba potencialiam užpuolikui užuosti, kad galėtų laiku nuo jo pabėgti.
Uoslė padeda daugeliui gyvūnų apsirūpinti maistu. Uoslės receptoriai (ypač jautrios jutimo ląstelės) yra nosies ertmėje. Elniai kvapus dažniausiai gali pajusti vidutiniškai 300 metrų atstumu. Esant optimalioms oro sąlygoms, palankiam vėjo greičiui, krypčiai ir vidutinei oro drėgmei, šis atstumas gali siekti net daugiau nei pusę kilometro.
Uoslė kaip išlikimo garantas
Iš Baltijos šalyse gyvenančių gyvūnų geriausią uoslę turi lokiai. Manoma, kad lokių uoslė net penkis kartus geresnė nei šunų. Uoslės gebėjimai gali skirtis tiek tarp šunų veislių, tiek tarp konkrečių vienos veislės individų. Medžioklei ir pėdsekystei skirtų veislių selekcija buvo tikslingai atliekama atrenkant geresnę uoslę turinčius šunis, todėl, pavyzdžiui, taksai turi itin ilgą nosį. Kiti gyvūnai, pavyzdžiui, vabzdžiai, taip pat jaučia kvapus, tačiau jų cheminiai receptoriai skiriasi.
Elnių šeima daugiausia pasikliauja uosle, kad išgyventų aplinkoje, kurioje pilna plėšrūnų ir medžiotojų. Elnių uoslė stipri, nes jie turi daug daugiau uoslės receptorių nei kiti gyvūnai. Elnio smegenyse yra tam skirta kvapų kodavimo sritis. Ši sritis yra daug didesnė nei žmonių. Orui plūstant pro snukyje esančius uoslės receptorius, signalai siunčiami į uoslės žievę, esančią smegenų smilkininėje skiltyje. Gyvūnų, kurių išlikimas priklauso nuo uoslės, ši smegenų dalis yra didesnė.
Kai kurie iš šių receptorių skirti aptikti ir atpažinti konkrečius kvapus. Dėl pailgos formos gyvūno snukyje fiziškai yra daugiau vietos nervų ląstelėms skirtingiems kvapams suvokti, išskirti, koduoti ir iššifruoti. Žmogus turi apie 5 mln. uoslės receptorių, o štai elniai jų turi beveik 300 mln. Palyginimui – uoslės gebėjimais garsėjantys bigliai šių receptorių turi apie 220 mln. Kitas įdomus tyrimas ir palyginimas buvo atliktas Amerikoje. Tiriant buvo lyginamas nosies epitelis – vidinių nosies audinių paviršiaus plotas, dengtas receptoriais, padedančiais aptikti kvapus. Žmonių šis paviršiaus plotas siekia apie 9 kv. centimetrus, o ištemptas elnio uoslės epitelis viršijo 90 kv. centimetrų.
Elniai turi plačias šonines šnerves, dėl to gali greitai nustatyti kvapo kilmę ir potencialaus pavojaus vietą. Šis gebėjimas vadinamas „stereofonine uosle“. Pavyzdys – situacija medžioklėje su varovais, kai elnias iškiša galvą iš lapijos, pakėlęs nosį ore tiesiai per medžiotojų vidurį, pažiūri į medžiotoją dešinėje, tada kairėje ir – atgal į barą. Arba pajutę ir išgirdę vos už kelių metrų už storų eglių ar krūmų stovintį elnią jūs žinote, kad jis ten yra, bet akys neįžiūri. Jis stovi, klausydamasis, žiūrėdamas ir ištempęs nosį uodžia orą, bandydamas nustatyti tikslią medžiotojo buvimo vietą ir galiausiai, nors ir persekiojamas, išeina iš baro toje vietoje, kur būtent šį kartą medžiotojo nebuvo. Sėkmė? Nemanau! Tai išgyvenimo įgūdis, pasikliaujant gamtos duotais pojūčiais.
Ar mes visi susimąstėme, kodėl nosis yra su nedidelėmis duobutėmis ir porėta, o ne tiesiog lygi? Tam, žinoma, yra paaiškinimas. Duobutės padidina nosies paviršiaus plotą, todėl elniai gali geriau pagauti įvairias oro molekules. Niekada nepamatysite elnio visiškai sausa nosimi, ji visada bus daugiau ar mažiau drėgna. Nuolat laižydami nosį elninių šeimos gyvūnai palaiko ją drėgną, dėl to kvapų molekulės lengviau prilimpa ir gyvūnai gali geriau analizuoti aplinką.
Elniai taip pat iš esmės turi antrą nosį. Tai žirnio dydžio rombo formos kvapo nustatymo liauka, vadinama vomeronazaliniu organu, arba Jakobsono organu, esanti burnos ertmėje. Patinas, provėžoje užuodęs patelės šlapimą, suaktyvina šią liauką, tarsi įtraukdamas lūpas į snukį. Šis organas apeina smegenis, kurios interpretuoja kvapus ir iš karto sukelia hormoninį atsaką, kai elnio patelė yra estruso, arba rujojimo, fazėje.
Palyginti su elniais, žmonės labai mažai kreipia dėmesį į užuodžiamus kvapus. Mes negalvojame ir neanalizuojame skirtingų kvapų kasdien eidami savo reikalais, kol pagrindiniame fone neišryškėja itin specifinė, aštri ar kaip nors kitaip išsiskirianti kvapų puokštė. Elnio gyvenime kvapai veikia kitaip. Jo nosis kreipia dėmesį į visus kvapus 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. Nors kiti elnio pojūčiai taip pat yra labai išvystyti, pavyzdžiui, klausa, bet su 300 mln. uoslės receptorių uoslė yra pagrindinė elnio jėga, netgi pranašesnė už labai gerą klausą. Nors šios didelės ausys suteikia jiems pranašumo gaudant garsus, elnių klausos diapazonas yra panašus į žmonių, todėl jis nė iš tolo nėra toks stiprus kaip uoslė.
Dėl šių savybių įvairūs kvapams blokuoti, maskuoti ir neutralizuoti naudojami produktai gali pasirodyti neveiksmingi. Esant palankioms oro sąlygoms, elniai gali sugebėti atskirti kvapus. Pavyzdžiui, medžiotojų naudojama elnių šlapimo priemonė arba inovatyvi technologija SilverScentTechnology, kurioje naudojamos sidabro molekulės kūno kvapui maskuoti, yra efektyvios priemonės. Tačiau elniai vis tiek galės atskirai užuosti medžiotojo kūno, drabužių ir elnio šlapimo kvapus. Nes, kaip jau minėjau, elnias vienu metu sugeba atpažinti net iki šešių skirtingų kvapų.
Jei mes taip galėtume, tai sulaukę savo picos iš visos kavinėje tvyrančių kvapų puokštės galėtume išskirti šešias sudėtines dalis: sūrį, vištieną, šoninę, pomidorų padažą, kumpį ir ananasus visoje kavinės kvapų maišalynėje. Tačiau atsimename, kad elnias tai gali padaryti net pusės kilometro atstumu. Elnio uoslės organas yra didelės apimties ir kartu su klausos organu yra pagrindinis žinduolių įrankis maistui rasti. Toks pat nepamainomas slepiantis ir bėgant nuo persekiotojų, dar svarbus randant saviškius jungtis į bandą, bendrauti, kovoti ar poruotis.
Visi šie veiksniai kelia klausimą: ar medžiotojui įmanoma įveikti elnio uoslę? Atsakymas yra toks: neįmanoma. Vienintelė alternatyva dalyvauti tokio tipo „medžiotojas prieš elnią“ dvikovoje – vėjo ir oro sąlygų analizė. Turite juos naudoti savo naudai ir veiksmingai valdyti kvapus kiekvienos medžioklės metu. Svarbu suprasti, kad kūno kvapą galima sumažinti, bet niekada nepavyks visiškai pašalinti, nes jūs negalite nustoti prakaituoti ar kvėpuoti. Faktas tas, kad elniai naudoja savo uoslę kaip būdą išgyventi, kad aptiktų netoliese esančius plėšrūnus. Pajutęs kvapą, išsiskiriantį nuo aplinkos, elnias bus budrus ir įspės likusią bandą. Tačiau šiandien dėl daugybės metodų ir technologinių sprendimų medžiotojas gali susilpninti savo kvapą ir taip gerokai pagerinti galimybes sumedžioti žvėrį bei įgyti trofėjų.
Žinodami šiek tiek daugiau apie stiprią elnio uoslę, galime peržiūrėti kai kuriuos savo veiksmus, kad medžioklėje sumažintume kūno kvapus.
Kūno priežiūra
Duše naudokite bekvapį muilą ir šampūną.
Bekvapiai dezodorantai yra dar viena veiksminga priemonė prakaitavimui mažinti ir taip sumažinti kvapų išsiskyrimą iki minimumo.
Dar vienas įdomus higienos patarimas, kurį radau interneto platybėse, – medžioklės dieną dantis valytis ne kvapiosiomis dantų pastomis, o maistine soda.
Medžioklės drabužiai
Kaip ir prausiantis patiems, medžioklės drabužius svarbu skalbti priemonėmis be kvapiųjų medžiagų. Yra drabužių, specialiai sukurtų kvapams mažinti arba sugerti. Jei įmanoma, apribokite skalbimą. Drabužius laikykite tokiose vietose, kur jie negalėtų persisunkti kitų daiktų ir supančios aplinkos kvapų. Galima apsvarstyti galimybę drabužius laikyti sandariame plastikiniame maiše.
Medžioklės avalynė
Specialistai rekomenduoja naudoti kokybiškus ir orui laidžius medžioklinius batus, kuriuose kojos nešustų ir neskleistų nemalonaus kvapo.
Medžioklės avalynę naudokite tik medžioklei ir nenaudokite jos kitai veiklai. Nebus gerai, jei avėdami medžioklės batus pakeliui į mišką įsipilsite degalų arba ruošdamiesi medžioklei pusę dienos vaikščiosite po garažą. Avalynei galioja lygiai tokios pačios priežiūros ir laikymo taisyklės kaip ir drabužiams.
Maskuojantys kvapai
Šiandien prekyboje galime rasti kvapų purškiklių, pradedant bekvapiais ir žolelių kvapais ir baigiant elnio šlapimo kvapu. Dėl visų šių kvapų purškiklių efektyvumo vis dar diskutuojama, tačiau verta pabandyti ir padaryti išvadas patiems. Bet kokiu atveju, jei jie ir nepadeda mums sumažinti kvapų, tai nepakenkia.
Ar dažnai elniai gali užuosti Thermacell priemonę nuo uodų ir mašalų?
Amerikiečiai ištyrė, kad Thermacell tikrai skleidžia unikalų kvapą, kurį sugeba pajusti net žmogaus nosis. Briedžio uoslė yra nuo 500 iki 1000 kartų stipresnė nei žmogaus, todėl briedis tikrai gali pajusti šį kvapą. Tačiau paprastai Thermacell prietaisas elnių neišgąsdina; nors kvapą jie ir jaučia, jis jiems nesisieja su pavojumi, nes jame yra veikliosios medžiagos Allethrin – natūralaus repelento, esančio chrizantemų žieduose, sintetinės versijos.
Kaskart, kai naudojate ką nors, kas skleidžia garsą, kvapą ar judesį, rizikuojate, kad elnias jus pastebės. Tačiau ši rizika bus mažesnė nei tuo atveju, jei valandų valandas slėptuvėje mojuosite rankomis kovodami su uodais.
Ar elniai gali suuosti kavą?
Kava nesugadins jūsų medžioklės! Greičiau jau jus išduos judesiai imant puodelį ar termosą. Tačiau reikia pasakyti: kavą geriant tiesiai iš kelioninio puodelio kvapas taip pat bus žymiai silpnesnis nei pilant iš termoso į puodelį, leidžiant aromatingiems garams pakilti ir sklisti su vėju.
Dar vienas patarimas – kavą ruošti paprastą. Tradicinė kava su pienu ir cukrumi skleidžia mažiau aromato nei subtilaus aromato kava su įvairiais priedais, pavyzdžiui, karamelės ar klevų sirupu. Atminkite, kad elniai turi puikią uoslę, tačiau jie naudojasi rega ir klausa pavojui pajusti. Kaip jau minėjau, kavos kvapas greičiausiai nėra didelė problema, tačiau su jos gėrimu susijęs judėjimas – galbūt. Papildomas judesys greičiausiai taip pat kels didesnį triukšmą, jei ką nors numesite, į ką nors atsitrenksite ar ką nors apversite, tada ieškosite po kojomis riedančio termoso dangtelio, tada dar kažko ir bokštelyje įsisiūbuos nerangių judesių grandinėlė. Pirmas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį, – kiek įmanoma apriboti judesius. Galbūt tada pasiseks ir jūs pamatysite elnius.
Medžioklės vietos pasirinkimas, disciplina ir laikas, praleistas slėptuvėje ar bokštelyje, yra daug svarbiau nei išgerti porą puodelių kavos. Daugiau laiko praleiskite koncentruodamiesi į šiuos dalykus ir drąsiai mėgaukitės puodeliu kavos rytinėje ar vėlyvo vakaro medžioklėje.
Įprastos ir elektroninės cigaretės
Žinoma, yra keli dalykai, kuriuos turi įsidėmėti rūkaliai. Kalbant apie elektronines cigaretes, jei tikrai negalite joms atsispirti, tada rekomenduočiau rinktis natūralų kvapą. Kai kurie medžiotojai patarė rinktis obuolių ar vyšnių kvapą. Bet kokiu atveju, šis kvapas, vargu, ar bus visiškai natūralus.
Kitas dalykas, kurį reikia žinoti, – kai kurios elektroninės cigaretės naudojant skleidžia raudoną šviesą, kurią verta uždengti, kad neišsiduotumėte. Šios elektroninės cigaretės išskiria nemenką dūmų arba garų debesį, todėl atkreipkite dėmesį į vėjo kryptį, nes garai būna gana tiršti ir pastebimi, o tai gali sukurti dideliu atstumu matomo judėjimo iliuziją.
Informacijos nėra daug, tačiau vienas nepriklausomas tyrimas atskleidė, kad į patalpą įpūstų elektroninių cigarečių dūmai ir kvapo dalelės išliko ore net iki trijų valandų. Žinoma, šis bandymas buvo atliktas kontroliuojamoje aplinkoje, ir neaišku, ar tas pats galiotų gamtoje. Kol nėra atlikta daugiau tyrimų, geriausia būti atsargiems ir manyti, kad išpūsti dūmai ir kvapai kurį laiką išliks netoli jūsų.
Medžioklės pasaulyje galime rasti visko po truputį. Atsiras medžiotojų, kurie labai griežtai kontroliuoja kvapus. Bet rasime ir tokių, kurie šiuo klausimu yra ne tokie griežti. Daugelis medžiotojų mėgsta rūkyti medžiodami, ypač medžioklėse su varovais, stovėdami medžiotojų linijoje. Žinoma, elniai jaučia cigarečių dūmų kvapą, dėl to nereikėtų abejoti. Jų nosyje yra 300 mln. uoslės receptorių. Kaip minėta, daugelis tyrimų parodė, kad elnių uoslė 500–1000 kartų geresnė nei žmogaus. Klausimas, kurį reikėtų užduoti, galbūt yra ne tai, ar jie jaučia dūmų kvapą, o kaip tai veikia medžioklę. Tiesa ta, kad vis dar nėra mokslinių įrodymų, paaiškinančių, ar cigarečių dūmai gali turėti įtakos elnių medžioklei.
Dalis medžiotojų ištisas valandas bando sumažinti kūno kvapą, o kiti medžioklėje rūko ir teigia, kad medžioja sėkmingai. Dar kiti tvirtina, kad dūmų kvapas yra natūralus, pavyzdžiui, kilus miškų gaisrams. Tačiau ši teorija netenka galios, nes gaisrai nėra kasdienis reiškinys. Daugelis elnių populiacijų gali nugyventi visą savo gyvenimą nepamačiusios ugnies. Nepaisant to, medžioklėje rūkyti mėgstantys medžiotojai tvirtina, kad elniai dūmus ignoruoja arba šie juos net traukia. Nenuginčijamas faktas, kad cigarečių dūmai yra labai intensyvus kvapas, kurį net žmonės gali labai gerai užuosti iš toli, tai reiškia, kad elniai gali užuosti jį iš dar toliau. Be to, vėjas gali lengvai ir greitai nešti dūmus – tai dar vienas veiksnys, galintis atsisukti prieš patį medžiotoją.
Taip pat nepaneigiamas faktas, kad subrendę elniai, ypač patinai, savo amžiaus sulaukia dėl atsargaus charakterio ir gyvenimo būdo. Daugelis šių elnių, sugebėjusių sulaukti brandos, turi kažką panašaus į šeštąjį pojūtį, kuris jau iš anksto įspėja juos apie pavojų. Šie elniai kreipia dėmesį į mažiausius aplinkos pokyčius ir paprasčiausiai atsitraukia, neleisdami sau prabangos pasiduoti smalsumui. Tokiais atvejais rūkantis medžiotojas atsiduria nepalankioje padėtyje, nes cigarečių dūmai visada veiks prieš jį. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai elniai nesitraukia nuo cigarečių dūmų. Toks elgesys priklausys nuo smalsaus gyvūno charakterio, amžiaus, brandos ir patirties su plėšrūnais. Jokia taisyklė ar reglamentas nedraudžia rūkyti medžioklėje. Taip pat nėra įrodymų, kad rūkymas mažina sėkmės tikimybę. Vis dėlto dar mažiau įrodymų, kad cigarečių dūmai galėtų pritraukti elnius, o ne juos išbaidyti.
Mums, atėjusiems į mišką, reikia prisiminti, kad esame ten svečiai ir jau kelis tūkstantmečius nebesame ir nebūsime miške vietos gyventojais. Todėl gamta, suteikdama mums žmoniškumą šiuolaikine prasme ir civilizacijos patogumų, nebeapdovanoja mūsų tais pačiais pojūčiais ir aplinkos jutimo savybėmis kaip gyvūnus. Tiesiog tai nebėra gyvybiškai svarbu mūsų išlikimui. Kartu įgijome galybę žinių ir sukaupėme patirties, kurią perduodame iš kartos į kartą. Racionaliai mąstydami, analizuodami ir prisitaikydami sugebame konkuruoti net su gyvūnais jų teritorijoje. Žmogaus protas ir technologiniai sprendimai leidžia mėgautis gamtos didybe ją stebint ir priartėjant prie jos kuo arčiausiai. Belieka apsiginkluoti siūlomu asortimentu, žiniomis, kantrybe ir pagarba tam, kuris miške yra vietinis.
Išleistas naujas žurnalo numeris!