Patirtis

Šv. Huberto kompanionai ir šventė0

Nuotrauka: iš archyvo

Šv. Huberto šventė

Šv. Hubertas kilęs iš Belgijos, kur net yra miestelis su visa bazilika. Ši šventė čia turi gilias šaknis, ji švenčiama ne tik lapkričio 3-iąją, bet ir kitomis dienomis, priklausomai nuo vietos ir galimybių. Turėjau progą dalyvauti tokioje šventėje lapkričio 10 d. mažame Afligemo miestelyje.

Ten yra nedidelė koplyčia, pastatyta kažkokio atsiskyrėlio vienuolio garbei. Šventę rengia vietos medžiotojų klubas, o į renginį susirenka ne tik medžiotojai, bet ir vietos gyventojai. Renginys mišiomis nesibaigė – prie koplyčios stovėjo maisto vagonėlis, pakviesti tradicinės muzikos atlikėjai, taip pat vyko labdaros varžytynės.

Kunigas mišias atlaikė laikydamas savo vengrų vižlo mažylį, kuriam visa ši ceremonija labai įdomi neatrodė. Skambėjo prancūziško stiliaus ragų muzika. Dalyviai irgi atvyko su savo medžiokliniais šunimis, kurie draugiškai sugulė ant pievelės prie šeimininkų kojų.

Mišioms pasibaigus kunigas visus laimino švęstu vandeniu. Nors daugelis juokėsi, kad tuo netiki, bet kasmet ateina, nes tai tradicija ir smagu pabūti kartu su giminaičiais, draugais, kolegomis ir kaimynais. Į labdaros varžytynes visi sunešė įvairių daiktų, net vakuume užkonservuotų fazanų ir putpelių – tai buvo smagiausia dalis. Nuotaika pakili, įkvepianti ir draugiška.

Huberto dienos iškilmės Belgijoje

Šv. Huberto kompanionų garbės kodeksas:

1. Visada ir bet kokiomis sąlygomis būti pavyzdingu medžiotoju.
2. Gerbti ir saugoti medžiojamuosius gyvūnus jų aplinkoje ir laikytis medžioklės įstatymų.
3. Aktyviai saugoti gyvūniją, augaliją ir visą gamtą, ginti medžioklės interesus.
4. Laikytis kriterijų, kuriuos priima ir kurių laikosi skirtingos šalys, siekiančios išsaugoti ir puoselėti medžioklės tradicijas.
5. Laisva valia laikytis griežtos disciplinos, atitinkančios Garbės kodekso dvasią, kad mūsų palikuonys galėtų perimti medžioklės tradicijas ir kultūrą.
6. Skatinti Šv. Huberto kompanionų brolybės, pagalbos vieni kitiems ir taikos dvasią.

Kai kurie medžiotojai dėkoja Miško motei, motulei Gamtai, kiti mini romėnų medžioklės deivę Dianą, treti pasitiki šv. Huberto palaiminimu. Vakarų Europoje, kur katalikybė turi gilesnes šaknis, šv. Huberto palaiminimas labai svarbus. Toks svarbus, kad šio šventojo dieną, lapkričio 3-iąją, bažnyčiose laikomos specialios mišios ir į jas net galima ateiti su medžiokliniais šunimis. Šv. Hubertas kilęs iš Belgijos, kur jo vardu net pavadintas miestas, o jame yra ir Šv. Huberto bazilika. 1975 metais Belgijos medžiotojų asociacija Šv. Huberto kompanionai susitiko su Prancūzijoje dar nuo 1966 metų veikiančia panašia sąjunga. Susitikime spręsta, kaip tobulinti medžioklės tradicijas ir etiką, skelbti medžioklės svarbą.

Neilgai trukus, 1976 metais, įkurta tarptautinė Šv. Huberto brolija, iš pradžių jungusi Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos medžiotojus. Organizacijos pamatas – Garbės kodeksas, pagal kurį naujas brolijos narys duoda priesaiką ir gauna medalį, šovinio formos taurę ir sertifikatą. Brolijos tikslas – skatinti įvairių tautų medžiotojus susitikti, teikti vienas kitam paramą ir pagalbą, skatinti laikytis etiškų ir tvarių medžioklės principų. Šv. Huberto kompanionų įstatai priimti 1985 metais, ir šiandien brolija vienija 1100 narių, atstovaujančių beveik visoms Europos valstybėms.

Kaip tampama kompanionu

Reikia pažinoti brolijos narį, kuris duotų rekomendaciją. Kandidatūra nagrinėjama ir, jeigu priimama, reikia laukti gegužės pabaigos, kai kartą per metus Sent Hiubere (Belgijoje), Šv. Huberto bazilikoje, vyksta įšventinimo ceremonija.

Šiemet priimta 60 naujų narių. Šv. Huberto bazilika savo architektūra ir atmosfera labai unikali. Ceremonija trunka keletą valandų: pradedama nuo šventinių kalbų, paskui laikomos mišios.

Į baziliką leidžiama ateiti su medžiokliniais šunimis, o praeitą kartą net buvo medžiotojų su dresuotais plėšriaisiais paukščiais. Tada kandidatams įteikiami medaliai ir diplomai, o paskui jie turi gurkštelėti iš specialios taurės, primenančios šovinio tūtą. Tada ateina kompanionų valdybos pirmininkas ir kandidatus įšventina – tik ne kardu, o senu dvivamzdžiu. Galiausiai reikia pasirašyti Garbės knygoje, ir tada gali pradėti savo naują gyvenimą kaip Šv. Huberto kompanionas.

Tokio masto tradicijos įspūdingos, ir galimybė būti jų dalimi praplečia žvilgsnį į medžioklę kaip kultūros dalį. Šv. Huberto bazilikoje daug dekoracijų medžioklės tematika, nes šis šventasis yra medžiotojų globėjas. Per ceremoniją grojamos tradicinių medžioklės trimitų melodijos, kurios tokiame renginyje kuria ypatingą emociją. Tauriųjų elnių motyvas dominuoja ne tik bazilikoje, bet ir visame Sent Hiubere.

Susiję straipsniai

Iš tiesų šią vietą derėtų aplankyti kiekvienam medžiotojui vien jau tam, kad suprastume, jog tradicijos – tai ne tik nusistovėję ritualai, bet ir kultūrinis paveldas. Medžioklė – ne tik gautas laimikis, o veiksmų ir įvykių visuma ir net gyvenimo filosofija.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv