Norint ateityje užtikrinti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų tvarią ir valdomą populiacijos priežiūrą, būtina nacionaliniu lygmeniu apibrėžti, kada rūšies apsaugos būklė laikoma palankia. Šaltinis čia
Europos Sąjungoje pateiktas pasiūlymas dėl vilko apsaugos statuso perkėlimo iš Buveinių direktyvos IV priedo (griežta apsauga) į V priedą (rūšys, kurių populiaciją galima valdyti). Europos medžiotojų asociacijų federacijos FACE duomenimis, šis perkėlimas galėtų įvykti balandžio–gegužės mėnesiais. Jeigu siūlymas bus priimtas, valstybės narės įgys daugiau lankstumo valdydamos vilkų populiaciją.
Suomijoje šiuo metu vyksta Medžioklės įstatymo reforma, kurios tikslas – įgyvendinant Vyriausybės programą, sudaryti sąlygas taikyti populiacijos reguliavimo medžioklę stambiesiems plėšrūnams: lokiui, vilkui ir lūšiui. Nors Vyriausybės siūlomi teisės aktų pakeitimai žengia teisinga kryptimi, Suomijos Medžiotojų sąjungos nuomone, to nepakanka, kad būtų galima pradėti vilkų populiacijos reguliavimą.
Pirmiausia reikia nustatyti palankią apsaugos būklę kiekvienai rūšiai
Suomijos Medžiotojų sąjunga pabrėžia, kad vien Buveinių direktyvos priedų pakeitimo nepakanka norint išspręsti vilkų populiacijos reguliavimo klausimą. Pagal ES Buveinių direktyvą ir suformuotą teismų praktiką, norint pradėti vilkų medžioklę, būtina, kad rūšis būtų pasiekusi palankią apsaugos būklę nacionaliniu lygmeniu. Suomija turi parengti išsamią nacionalinę teisės sistemą stambiųjų plėšrūnų populiacijos valdymui, kurioje būtų nustatytos aiškios minimalios palankios apsaugos būklės ribos – t. y. etaloninės vertės. Tik tokiu būdu bus galima išvengti, kad leidimai medžioklei ateityje būtų panaikinami teismuose remiantis ankstesniais pagrindais.
Šiuo klausimu Medžiotojų sąjunga užsakė tyrimą, kurį parengė Šiaurės šalių medžiotojų organizacijų asociacijos NHA generalinis sekretorius ir teisininkas Johan Svalby.
Medžiotojų sąjunga pabrėžia, kad keičiant Medžioklės įstatymo 41 straipsnį, turi būti atsižvelgta į esminius sąjungos išdėstytus argumentus. Sąjunga reikalauja įstatyme aiškiai įtvirtinti atskirą straipsnį dėl kiekvienos stambiosios plėšrūnų rūšies – vilko, lokio ir lūšies – minimalios palankios apsaugos būklės (etaloninės vertės). Ši vertė turėtų būti paskirstyta populiacijos valdymo regionams pagal aiškius kriterijus. Etaloninė vertė turi būti nustatyta parlamento lygmeniu ir įtvirtinta poįstatyminiame akte. Be to, stambiųjų plėšrūnų valdymo teritorijos turi būti nustatytos įsakymu, nurodant pagrindimą.
Sąjunga taip pat pabrėžia, kad po įstatymo pakeitimo būtina nedelsiant pradėti rengti populiacijos valdymo planus ir procedūras. Taip pat būtina aiškiai apibrėžti šių planų vaidmenį sprendžiant leidimų išdavimą, kad būtų galima tinkamai reguliuoti visų trijų rūšių – vilkų, lokių ir lūšių – populiacijas.
Kovo 31 d. sąjunga atliko greitą apklausą tarp savo narių dėl planuojamų teisės aktų pakeitimų. Beveik 90 % respondentų nurodė, kad pokyčiai stambiųjų plėšrūnų teisiniame reguliavime turi užtikrinti galimybę reguliuoti visų rūšių populiacijas net ir tuo atveju, jei dėl teisėkūros proceso vilkinsis artėjančio rudens lokių medžioklės sezonas.
Varom kartu į testo medžioklę su Thermion 2 LRF XL60!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
