Patirtis

Suomijos medžioklės takuose – balti briedžiai0

Nuotrauka: www.telfblog.club

Vykstant į medžioklę užsienyje visada yra galimybė patirti ką nors neįprasta, ypatinga. Patyrusiam Latvijos medžiotojui Nikolajui Antipenko medžiojant Suomijoje net pasisekė pamatyti baltą briedį. Suomių medžiotojai patvirtino, kad balti briedžiai, aišku, yra reti, bet tikimybė tokį pamatyti medžiojant šiame krašte visai reali. Beje, pats Nikolajus pasakoja baltą briedį matęs ir Latvijoje.

Domina šiaurės šalys

„Organizuoju medžiotojams keliones į kitas šalis. Medžiotojai važiuoja į mainų išvykas čia, paskui svečiai vyksta pas juos. Tokia praktika pasaulyje – nieko nauja“, – pasakoja Nikolajus. Jį visada domino šiaurės šalys – Suomija, Švedija, Norvegija, todėl Nikolajus ieško ten bendradarbiavimo partnerių. Sąlygos net kažkuo panašios į Afrikos, tik vietoj sauso ir karšto oras čia drėgnas ir šaltas.

„Kelis kartus buvau Suomijoje medžioklės parodose ir susipažinau su vietos medžiotojais – labai malonūs žmonės. Iki šiol Suomijoje buvau tik didžiuosiuose miestuose, bet šių metų rugsėjį turėjau galimybę pasimėgauti tikru Suomijos kaimu 150 kilometrų nuo Helsinkio – nedidelis kaimelis su 500 gyventojų. Medžiojome 30 kilometrų nuo šio kaimelio, kur GPS sistema net kelių nerodė“, – pasakojimą pradeda medžiotojas.

Raktas spynelėje

„Žmonės čia labai nuoširdūs ir malonūs. Prisimenu, mano uošvė Žygurų kaime (Latvija) dar tarybiniais laikais net durų nerakindavo, – pasakoja Nikolajus. – Išeidama priremdavo grėblį prie durų kaip ženklą, kad nieko nėra. Tame Suomijos kaimelyje panašiai ir dabar: motorinis pjūklas užpildytas guli ant malkų krūvos – jeigu reikia pjauti, pjauni. Keturračiai ir traktoriai stovi ten pat kieme, o raktas – spynelėje… Ir niekas jų neliečia. Pas mus į svečius po medžioklės atėjo toks suomių dėdulė, atvažiavęs senu opeliuku.

Pasikalbėjome, jis išgėrė 50 gramų konjako ir daugiau nė gramo. Negalima! Paklausiau, ar policija čia irgi atvažiuoja, nors navigacija net kelių nerodo. Dėdulė atsakė, kad ne, bet gerti nebegers, nes negalima! Visi giminės namai, net labai seni, restauruoti, nė vienas nenugriautas. Ten jie atvažiuoja savaitgaliais arba leidžia apsistoti draugams, pažįstamiems, o patys gyvena kaimelyje. Mums irgi leido apsigyventi viename šių namų.“

Negalima!

Klubas, kuriame Nikolajus svečiavosi, medžioja 20 000 hektarų miške. „Iš viso klubą sudaro apie 300 narių, o aktyviai medžioja koks 100. Miškai daugiausia priklauso privatiems savininkams. Tarp kitko, ir jie turi problemų su medžioklės teisių nuomos sutartimis, taip pat kaip mes. Jie per metus sumedžioja 800 baltauodegių elnių. Įdomu stebėti šiuos gyvūnus, kurie labai sumanūs ir baikštūs, bet važiuojančio automobilio nebijo. Vadinasi, iš automobilio nemedžiojama! Pas mus dažnai net lapė, matydama lėtėjantį automobilį, jau puola sprukti. Suomių medžiotojas eina medžioti ir tyko. Tiksliai valanda po saulėlydžio jis jau eina namo, nors dar ir galima matyti, o ir gyvūnų išlenda, nors imk ir šauk. Nes negalima! Visiškai kitoks mąstymas, kuriuo labai žaviuosi.

Skiriasi ir suomių medžioklės būdai. Praktiškai nemačiau nė vieno medžioklės bokštelio. Nueina, atsisėda ant suoliuko ir laukia. Ir mes įsigijome nedidelius suoliukus ir sėdėjome po eglute kaip ponai. Aišku, jeigu medžioji šviesiuoju paros metu, pakylos nereikia ir pas mus“, – pasakoja Nikolajus.

Žiema ilga, o ragai nevalgomi!

„Pačius suomius retai domina trofėjai. Kaip jie patys juokauja – žiema ilga, o ragai nevalgomi. Sistema įdomi, o jos pagrindas – sąžiningumas. Grupės vadovas žino, kad galima sumedžioti tam tikrą skaičių elnių. Sumedžiojus kompiuteryje pažymima sumedžiojimo vieta, ir viskas. Be to, sumokėjus 30 eurų galima sumedžioti 5–6 pateles ir jauniklius, pirmaragius patinus. Kai tik sumedžioji suaugusį patiną, licencija užsidaro, tada įsigyji naują. Tokia sistema skatina mažinti populiaciją. Įdomu matyti, kaip medžiojama kitose šalyse. Mėsos gavyba man nesvarbi, bet trofėjai – taip. Be to, nesvarbu, ar jis vertas kokio medalio, nes Suomijoje medalio verto baltauodegio elnio trofėjaus tikėtis sunku. To priežastis – pagal CIC sistemą vienodai vertinami ir Suomijoje, ir JAV sumedžioti gyvūnai, bet amerikiečių jie daug didesni. Didesni ir jų trofėjai…“

Suomijos medžioklės takuose

Judėjimas miške

Nikolajus svečiuose galėjo sumedžioti keturis elnius, bet sumedžiojo du. Vienas elnias Suomijos mastais buvo labai didelis, kitas – kiek mažesnis. Palyginti: didelis baltauodegis elnias, sveriantis mažiau kaip 100 kilogramų, yra mūsų tauriojo elnio patelės dydžio. Įdomu, kad patinai čia mėgsta vaikščioti po kelis ir prieš rują. „Pirmo patino, kurį pamačiau, nemedžiojau, nes jo ragai dar buvo padengti kailiu. Štai antrą, su kuriuo jis ėjo kartu, jau buvo galima medžioti“, – pasakoja Nikolajus.

Sąlygos net kažkuo panašios į Afrikos, tik vietoj sauso ir karšto oras čia drėgnas ir šaltas.
Susiję straipsniai

„Mūsų medžioklė vyko dar kuris laikas iki rujos, kuri šiems gyvūnams Suomijoje būna spalį. Per rują baltauodegiai elniai tarsi dingsta miške, nors šių gyvūnų labai daug, iš principo yra jų perteklius. Pageidaujamas medžiojamo žvėries amžius – penkeri šešeri metai. Man susidarė įspūdis, kad medžiotojo kvapo jie visai nesibaido, bet bijo judesių. Galbūt dėl vilkų, tačiau priėjus prie gyvūno per 300–400 metrų, kai jį vos galima įžiūrėti, patelės galva jau pakyla ir ji pradeda bėgti. Pas mus pagavus vėją prie tauriųjų elnių galima prieiti ir labai arti. Ir šūvio jie pernelyg nebijo, tad jau kitą vakarą gali eiti ten pat, kur vakar kažkas buvo sumedžiotas… Taurieji elniai, ypač patyrę, taip nedarys.“

Baltas, bet ne albinosas

„Per tris dienas nematėme beveik nė vieno briedžio, nes šioje šalies dalyje jų nedaug. Tačiau paskutinę medžioklės dieną, kai jau buvau pakeitęs ginklą į fotoaparatą, iš miško išėjo trys – baltas briedis, pilka briedė ir jauniklis. Be to, jie išvaikė elnius, kurių tikėjosi medžioklės kolega. Su mumis buvęs suomių medžiotojas nustebo ne mažiau už mane. Pasak jo, sutikti baltą briedį Suomijoje visiškai realu. Įdomu, kad briedis iš tiesų buvo tiesiog baltas, o ne albinosas. Ant jo kailio buvo kelios nedidelės pilkos dėmės, oda tamsesnė, akys tamsios – nuotraukose tai matyti. Na, o albinoso akyse nebūna pigmento, oda labai šviesi, kone rožinė. Prieš dešimtį metų balta briedė gyveno ir Latvijoje, Lubano apylinkėje. Niekas jos nelietė, bet gyvūnas dingo. Matyt, nugaišo nuo senatvės“, – prisimena Nikolajus.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.