Šaltinis metsastajaliitto.fi
Vyriausybės siūlomas Medžioklės įstatymo pakeitimų projektas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas reguliuoti stambiųjų plėšrūnų populiacijas per selektyvinę medžioklę, buvo pateiktas viešam svarstymui 2025 m. vasario 19 d. Siūlomų pakeitimų tikslas – sukurti teisinį pagrindą reguliuojamai stambiųjų plėšrūnų medžioklei Suomijoje. Pastabas dėl įstatymo projekto galima teikti iki 2025 m. kovo 12 d.
Medžiotojų sąjungos nariai dirba arba užima atsakingas pareigas įvairiose organizacijose, kurios turėtų teisėtą interesą išreikšti savo poziciją dėl šio įstatymo projekto – tiek jį palaikydamos, tiek siūlydamos patikslinimus. Tokios organizacijos apima ne tik medžiotojų klubus ir sąjungos skyrius, bet ir savivaldybes, ūkininkų organizacijas bei kaimo bendruomenes. Medžiotojų sąjunga ragina visas šias organizacijas įsigilinti į įstatymo projektą ir pateikti savo nuomonę.
Projekte yra teigiamų aspektų
Pagal siūlomą įstatymo redakciją, selektyvinės medžioklės tikslai būtų aiškiai įtvirtinti įstatyme, todėl jiems nebūtų galima teikti skundų. Stambiųjų plėšrūnų populiacijų reguliavimas būtų vykdomas regioniniu lygmeniu, o šio mechanizmo trūkumas iki šiol buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo atmetamos išimtinės leidimų paraiškos. Taip pat siūloma įteisinti, kad, planuojant stambiųjų plėšrūnų populiacijos valdymą ir išduodant leidimus jų medžioklei, būtų atsižvelgiama ne tik į gamtosauginius aspektus, bet ir į ekonominius bei socialinius veiksnius.
Būtini papildymai
Nors įstatymo projektas juda teisinga linkme, jame trūksta svarbių aspektų, kuriuos būtina papildyti. Vienas iš pagrindinių trūkumų – nėra aiškiai apibrėžtų palankios apsaugos būklės nustatymo kriterijų, kurie yra esminiai reguliuojamos vilkų medžioklės kontekste. Šiuos kriterijus turėtų patvirtinti parlamentas priimdamas įstatymą.
Be to, nustatant minimalų leistiną stambiųjų plėšrūnų skaičių, būtina įstatyme įtvirtinti, kad populiacijos reguliavimo procese būtų atsižvelgiama į poreikį kontroliuoti šių gyvūnų tankumą, socialinius bei ekonominius tikslus, tokius kaip žmonių saugumo užtikrinimas, galimybė vystyti gyvulininkystę ir neteisėtos medžioklės mažinimas. Taip pat turėtų būti aiškiai įvardyta, kad laukinės faunos valdymas, įskaitant kanopinių žvėrių, pavyzdžiui, briedžių populiacijos kontrolę, yra visuomenės reikalas, kuris tiesiogiai susijęs su plėšrūnų populiacijos valdymu.
Apskritai, medžioklės kultūra yra svarbi nacionalinė tradicija, kuri privalo būti užtikrinama ir negali būti ribojama stambiųjų plėšrūnų. Vilkų populiacijos reguliavimas leistų saugiau vykdyti kitų rūšių medžioklę, sumažindamas vilkų keliamą grėsmę. Be to, stambiųjų plėšrūnų, taip pat baltaskruosčių žąsų ir didžiųjų kormoranų reguliuojama medžioklė padėtų išlaikyti visuomenės pasitikėjimą atsakingu gamtos išteklių valdymu. Visa tai turėtų būti aiškiai įvardyta įstatyme.
Teisinis stambiųjų plėšrūnų valdymo planų statusas turi būti sustiprintas
Svarbu įstatymiškai įtvirtinti, kad stambiųjų plėšrūnų populiacijos valdymo planai turėtų teisinę galią, nes iki šiol teismai nelaikė jų tinkamu pagrindu išduodant leidimus medžioklei.
Galiausiai, teisės aktuose būtina aiškiai nustatyti, kad už regioninį duomenų apie stambiųjų plėšrūnų populiaciją ir jų reguliuojamos medžioklės poreikį rinkimą atsako medžioklės priežiūros institucijos. Tai apimtų regioninių populiacijų analizę, suinteresuotų šalių konsultacijas ir išsamias dokumentacijas, pagrindžiančias leidimų išdavimą. Šis mechanizmas turėtų veikti pagal tą pačią schemą kaip ir kanopinių žvėrių populiacijos reguliavimas – kur medžioklės valdymo institucijos organizuoja regioninius susitikimus, vertina poreikį ir priima sprendimus dėl reguliuojamos medžioklės. Paprasti medžiotojai neturi galimybių parengti tokių argumentuotų leidimų prašymų, kurie atitiktų teismo reikalavimus – tai gali padaryti tik atsakingos institucijos.
Negali atskirti vilko ir šuns pėdsakų? Patarimai pėdsakų apskaitai sniege
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
