Graikijoje patvirtintas pirmasis genetiniu būdu identifikuotas vilko ir šuns hibridas. Šį atradimą padarė gamtosaugos organizacija Callisto, kuri atliko 50 vilkų DNR mėginių analizę iš žemyninės šalies dalies. Vienas iš tirtų pavyzdžių pasirodė esąs apie 45 procentus vilkas ir 55 procentus šuo. Tai ne tik mokslo požiūriu įdomus atvejis, bet ir signalas apie augančią įtampą tarp žmonių ir didžiųjų plėšrūnų Europoje.
DNR tyrimas atskleidė hibrido egzistavimą
Hibrido atradimas buvo netikėtas. Tyrėjai iš Callisto aiškina, kad šuns ir vilko kryžminimasis galėjo įvykti natūraliai, kai rujojanti kalė ištrūko iš žmonių priežiūros ir poravosi su laukiniu vilku. Tai įmanoma, nes abi rūšys priklauso tai pačiai genčiai (Canis) ir turi vienodą chromosomų skaičių – 78, todėl genetinė sąveika nesusiduria su kliūtimis, būdingomis kitų gyvūnų hibridams.
Mokslininkai pabrėžia, kad vilkų ir šunų giminystė yra itin artima – jie dalijasi daugiau kaip 99,9 % bendros DNR. Nors šiuolaikiniai šunys nuo vilkų atsiskyrė prieš 14 000–40 000 metų, evoliuciniu požiūriu šios rūšys vis dar glaudžiai susijusios.
Vilkų populiacija Graikijoje sparčiai auga
Pagal Callisto naujausius duomenis, šalyje šiuo metu gyvena apie 2075 vilkų – gerokai daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Vilkai išplito į naujus regionus, įskaitant netoli Salonikų esančias teritorijas, kur anksčiau jie nebuvo fiksuojami.
Šis augimas siejamas su vilkų medžioklės draudimu, galiojančiu nuo 1983 metų pagal Berno konvenciją. Dėl to populiacija atsigauna, tačiau kartu daugėja konfliktų su ūkininkais ir gyventojais.
Laukinės gamtos specialistai atkreipia dėmesį, kad didėjantis hibridų skaičius gali būti netiesioginis vilkų populiacijos augimo rezultatas – didesnis individų tankis padidina tikimybę susidurti su palaidais šunimis.
Vilko užpuolimas mergaitės paplūdimyje sukėlė šoką visuomenei
Pastaruoju metu Graikiją sukrėtė ir kitas įvykis, rodantis, kad žmogaus ir vilko santykiai tampa vis sudėtingesni. Rugsėjo pabaigoje Chalkidikės pusiasalyje vilkas užpuolė penkerių metų mergaitę paplūdimyje Neos Marmaros kurorte. Gyvūnas įkando jai į nugarą ir sužalojo koją. Vaikas buvo nugabentas į ligoninę ir laimei pasveiko, tačiau šis incidentas sukėlė platų visuomenės atgarsį.
Po šio įvykio Graikijos medžiotojų sąjungos ir kai kurios savivaldybės paragino valdžią peržiūrėti vilkų apsaugos politiką, argumentuodamos, kad jų skaičius jau peržengė ekologinę pusiausvyrą.
Hibridizacijos pasekmės
Vilko ir šuns hibridų atsiradimas kelia susirūpinimą gamtosaugos bendruomenei. Pirmiausia dėl genetinio „išgryninimo“ rizikos – hibridai gali pakeisti laukinių vilkų genetinę struktūrą ir elgseną. Antra, tokie gyvūnai gali būti mažiau atsargūs žmogaus atžvilgiu, o tai padidina konfliktų tikimybę.
Vilko ir šuns hibrido atradimas Graikijoje yra reikšmingas tiek mokslo, tiek visuomenės požiūriu. Jis primena, kad vilkų sugrįžimas į Europos kraštovaizdį turi ne tik ekologinį, bet ir socialinį aspektą.
Didėjanti vilkų populiacija, plintanti į naujas teritorijas, reikalauja naujo požiūrio į šių plėšrūnų valdymą. Vien tik draudimais problemos išspręsti neįmanoma – būtina subalansuota politika, kuri leistų saugoti vilkus, tačiau kartu apsaugotų žmones, naminius gyvūnus ir tradicinį kaimo gyvenimą.
Graikijos pavyzdys tampa įspėjimu visai Europai: kai vilkai ir žmonės dalijasi ta pačia erdve, moksliniai sprendimai ir atsakingas valdymas tampa vieninteliu keliu į taikų sambūvį.
Video! Graikijoje vilkas užpuola mergaitę, problema Europoje auga. Miško naujienos #13
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
