Portalas Kalvatoji Žemaitija rašo apie apie sėkmingai įvykdytą probleminio vilko medžioklės užduotį ir peripetijas, kurios vyko, kol patyrusiam ir kantriam medžiotojui pavyko sumedžioti plėšrūną, ilgą laiką terorizavusį vietos gyventojus ir puolusį gyvulius.
Prieš kurį laiką Žarėnų seniūnijoje ir gretimose Plungės rajono apylinkėse ūkininkų gyvulius ėmė pjauti vilkas. Per trumpą laiką žmonės tai vienur, tai kitur pradėjo pastebėti, kad svečias iš miško pridaro jiems rimtų nuostolių. Atrodytų, nieko naujo, taip kartais būna. Vilkas buvo sumedžiotas ir nuo jo nukentėjusiuose kaimuose vėl tapo ramu. Tačiau pasigilinus matyti, jog didesnė problema dažnai yra ne vilkai, o aplinkosaugos sritį kuruojančių valdininkų ir medžiotojų nekompetencija, o kai kuriais atvejais gali būti, jog ir geros valios stoka.
Išdavė keturis leidimus, nors užteko tik vieno
Istorija, atvedusi prie šio straipsnio, prasidėjo dar rugpjūčio-rugsėjo sandūroje, kuomet Žarėnų seniūnijoje tai viename, tai kitame kaime žmonės pastebėjo, jog vilkas pradėjo pjauti žmonių gyvulius. Problemai tęsiantis, Žarėnų seniūnas Giedrius Apūkas „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, jog seniūnijoje buvo nuspręsta kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, mat vilkų medžioklės sezonas tuo metu dar nebuvo prasidėjęs ir, norint sumedžioti vilką, buvo reikalingas leidimas. Agentūra išdavė iš karto du leidimus. Dar keisčiau, kad su panašiu prašymu į ją kreipėsi kaimyninio Plungės rajono atstovai, kuriems išduoti taip pat du leidimai. Kitaip tariant, Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimus sumedžioti net keturis vilkus Telšių ir Plungės rajonų paribyje, kai probleminis vilkas buvo vienas.
Žarėnų seniūnijoje nutarta susisiekti su asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininku, plėšriųjų žvėrių tyrėju Petru Adeikiu. Būtent P. Adeikis po penkių parų stebėjimo nustatė, jog gyventojų gyvulius pjauna tik vienas vilkas – jauna patelė. Po penkių naktų budėjimo prie papjautų gyvulių pats ją ir nušovė. Tai padarius, problema minėtame krašte baigėsi ir gyvulių niekas daugiau nebepjauna. Tačiau, kad istorija nepasikartotų kitoje vietoje ar net tuose pačiuose Žarėnuose, patiems aplinkosaugininkams bei medžiotojams reikėtų nekartoti savo klaidų. Kokios jos, papasakojo P. Adeikis.
Vilkas nutempia dar gyvą elnio patelę
Gyvena šeimomis
Anot stambiųjų plėšrūnų elgesio tyrėjo, vilkai – socialūs gyvūnai, gyvenantys šeimomis, gebantys pasirūpinti silpnesniais gentainiais. Per ilgą šių plėšrūnų stebėjimo laiką P. Adeikis yra matęs atvejį, kuomet priekinės kojos netekusi vilkė ne vieną mėnesį klajojo su vilkų šeima ir kiti vilkai jos neatstūmė. Priešingai. Išstumiamas, anot P. Adeikio, paprastai paaugęs stipresnis, neramumus vilkų šeimoje pradedantis kelti vilkas, mat vilkų šeimoje turi būti ramybė ir teturi būti vienas dominuojantis vilkas. Išstumtasis kurį laiką klajoja vienas, ieškosi sau antrosios pusės ir laisvos teritorijos, kol ją suradus atsiranda nauja vilkų šeimyna. Žmonėms reikėtų suprasti, jog vilkai taip gyvena. Vyresnieji gana ilgai moko jaunus vilkiukus išgyventi, susirasti maisto ir paprastai didesnių problemų žmonėms vilkai nekelia, kol neatsiranda vadinamieji probleminiai vilkai.
Kas jie tokie? P. Adeikis „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, jog probleminiams vilkams atsirasti yra daug sąlygų. Tai gali būti ligotas gyvūnas. Gali būti dėl kokios nors kitokios priežasties vilkų šeimos atstumtas vienas klajojantis vilkas. Bet dažniausiai, kaip buvo ir Žarėnuose sumedžiotos vilkės atveju, tai būna be vyresnių vilkų priežiūros likę jaunikliai. Dar pasitaiko ir žmonių ūkinės veiklos nustoję vengti vilkai. Būdami vieniši, jie nebepajėgia laukinėje gamtoje susimedžioti būtino maisto, nes vilkai medžioja šeimomis, tad paprastai vieni likę probleminiai plėšrūnai anksčiau ar vėliau nusitaiko į lengvesnį grobį – žmonių gyvulius. Taip kyla gyvulių augintojų bėdos ir laukinės gamtos per daug neišmanantys gyventojai paprastai savo pyktį nukreipia į visus vilkus. Kaip derėtų elgtis iš tikrųjų?
Populiacijos dydį reiktų reguliuoti išmintingai
P. Adeikis pasakoja, jog prižiūrėti vilkų populiacijos dydį būtina. Antraip ilgainiui vilkų gali padaugėti tiek, kad jų susidūrimai su žmonėmis ir dėl to kylančios nuolatinės problemos taps neišvengiama kasdienybe. Tačiau tokia tvarka, kokia yra šiandien, specialisto manymu, daro daugiau žalos ir gamtai, ir žmonėms ir ją būtina keisti. Bėda ta, sako P. Adeikis, kad, pagal galiojančią tvarką, reguliuojamas tik vilkų populiacijos dydis, bet neišmedžiojami gyvulius pradėję pjauti vadinamieji probleminiai vilkai.
Pasak P. Adeikio, vilkus medžioti būtina atrankos principu, mažinant šeimos prieaugį, prasidėjus vilkų medžioklės sezonui (kuris startuoja spalio 15 dieną), bet jokiu būdu neišardant šeimų, nenušaunant patyrusių vyriausių gyvūnų, kurie prižiūri, mokina jaunuosius ir saugo savo teritoriją. Priešingu atveju bus išardytos vilkų šeimos ir taip prikurta vadinamųjų probleminių vilkų, nepajėgiančių išgyventi laukinėje gamtoje ir todėl puolančių žmonių gyvulius. Taip greičiausiai nutiko ir su jauna vilke, kurią teko nušauti Žarėnuose.
Mat kuomet išduodami leidimai sumedžioti probleminį vilką, dažnai per daug nesukama galvos, ar tikrai nušaunamas būtent toks vilkas. Nes nušovus bet kokį laukinėje gamtoje gyvenantį plėšrūną, gyvulius pjaunantis probleminis vilkas niekur nedingsta ir toliau juos pjauna. Negana to, šaudant bet kokius vilkus, ardomos vilkų šeimos ir taip tik padidinamas probleminių vilkų kiekis. Panašiai, anot P. Adeikio, šiemet nutiko Rokiškio rajone, kur, pastebėjus vilko pjaunamus gyvulius, išduoti leidimai nušauti kelis plėšrūnus. Buvo sumedžioti niekuo dėti vilkai, kurie nė nelindo prie ūkininkų gyvulių, o probleminis vilkas toliau juos pjovė ir vietos valdžiai teko prašyti papildomų leidimų vilkų medžioklei. „Tačiau kas, jei ne medžiotojai, neretai prisistatantys didžiausiais gamtos bičiuliais, turėtų pažinti ir suprasti gyvąją gamtą, padėti spręsti žmonių ir žvėrių susidūrimų problemas, o ne dar labiau jas gilinti ar net klaidinti gyventojus“, – retoriškai klausė specialistas.
Deja, dabar šaudomi bet kokie vilkai, todėl dažnai patys medžiotojai sudaro sąlygas atsirasti vadinamiesiems probleminiams vilkams. P. Adeikis pasakojo žinąs atvejį, kuomet gavus leidimą pašalinti probleminį vilką, buvo nušauta prie medžioklės bokštelio tauriojo elnio jauniklį sumedžiojusi vilkė. „Ką blogo ji darė žmogui, kam kenkė? Juk ji medžiojo laukinėje gamtoje“, – retoriškai klausė plėšriųjų gyvūnų tyrėjas. „Juk nušovus tą vilkę, išardyta vilkų šeima, be motinos liko vilkiukai. Labai didelė galimybė, kad dalis žus, dalis taps probleminiais vilkais“, – atkreipė dėmesį specialistas. Tačiau vilkas, pjovęs gyvulius, liko gyvas, o leidimas sumedžioti žalą gyvulių augintojams darantį vilką išnaudotas. Šaltinis – portalas Kalvatoji Žemaitija
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
