Lietuvoje stumbrų populiacija per pastaruosius dešimtmečius išaugo iki beveik trijų šimtų individų. Kartu su tuo atsiranda ir vis daugiau iššūkių. Ūkininkai kalba apie daromą žalą pasėliams, registruojami eismo įvykiai, kurių metu žūsta gyvūnai, o kasmet dalis stumbrų vis tiek pašalinama dėl ligų, traumų ar kitų grėsmių.
15min.lt rašo, kad šiame kontekste Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, stumbrų tyrėjas Algimantas Paulauskas siūlo svarstyti galimybę pradėti reglamentuotą stumbrų medžioklę. Pasak jo, dabartinis populiacijos dydis jau leidžia kalbėti apie itin ribotą, griežtai kontroliuojamą selektyvinį sumedžiojimą, orientuotą į tuos individus, kurie vis tiek būtų pašalinami dėl sveikatos būklės ar keliamos rizikos.
Svarbu suprasti, kad stumbrų medžioklė nėra nauja idėja. Ji buvo numatyta dar pačioje populiacijos atkūrimo projekto pradžioje.
Einam link bombos, nusiaubti laukai ir stumbrų komercinė medžioklė. Pokalbiai apie medžioklę #78
Stumbrų medžioklė buvo numatyta jau projekto pradžioje
Pradedant šį ambicingą projektą buvo prognozuota, kad stumbrų populiacija gana greitai didės, o medžioklė kaip natūralus populiacijos reguliavimo instrumentas buvo aptariama nuo pat pradžių. Sergančių, silpnų, senų ar pavojingų individų sumedžiojimas laikomas humanišku ir efektyviu būdu palaikyti sveiką bandos struktūrą.
Tai nėra teorinis svarstymas. Lietuvoje ir dabar kasmet pašalinami keliolika stumbrų, tačiau tai daroma administraciniais sprendimais, dažniausiai be platesnio ekonominio ar praktinio modelio. Tuo tarpu siūloma kryptis leistų šį procesą padaryti skaidresnį ir naudingesnį valstybei.
Apie tokį požiūrį jau seniai kalbėjo ir stumbrų tyrėjas Rytas Papšys. Jo vertinimu, selektyvus probleminių individų sumedžiojimas yra neišvengiamas procesas, jei siekiama išlaikyti stiprią ir gyvybingą populiaciją. Tokie gyvūnai dažniausiai būna ligoti, sužeisti, per seni arba pernelyg agresyvūs, todėl kelia grėsmę tiek kitiems bandos nariams, tiek žmonėms.
Populiacijos atkūrimo istorija ir šiandienos situacija
Stumbrų atkūrimas Lietuvoje prasidėjo 1969 metais, kai buvo atvežti pirmieji gyvūnai, tapę dabartinės bandos pagrindu. Po kelių metų įrengtos šėryklos, kurios padėjo gyvūnams prisitaikyti ir išgyventi žiemą.
Ilgą laiką populiacija augo lėtai, tačiau vėliau pradėjo sparčiau didėti ir plėstis į naujas teritorijas. Vienu svarbiausių momentų laikomas naujų genetinių linijų atsiradimas, kai į Lietuvą atklydęs patinas iš Baltarusijos reikšmingai sustiprino vietinę populiaciją.
Šiandien Lietuvos stumbrų banda laikoma viena stipriausių Europoje, tačiau būtent tai ir kelia naujus valdymo iššūkius.
Ekonominis aspektas ir neišnaudotas potencialas
Vis dažniau kalbama apie tai, kad ribotas stumbrų medžioklės licencijas būtų galima skirti per aukcionus. Tokia praktika taikoma daugelyje šalių ir leidžia ne tik reguliuoti populiaciją, bet ir generuoti reikšmingas pajamas.
Surinktos lėšos galėtų būti nukreiptos į mokslinius tyrimus, buveinių apsaugą, žalos kompensavimą ūkininkams ir kitus gamtosauginius projektus. Tai leistų užtikrinti, kad pati populiacija prisideda prie savo išsaugojimo.
Šiuo metu susidaro paradoksali situacija. Vertingas valstybės gamtinis išteklius iš dalies tiesiog prarandamas, nes nei ekonominis, nei valdymo potencialas nėra pilnai išnaudojamas.
Diskusijos apie stumbrų medžioklę dažnai sukelia emocijas, tačiau faktai rodo, kad kalbama ne apie masinę medžioklę, o apie labai ribotą, selektyvų ir moksliškai pagrįstą procesą. Tai būtų dar vienas įrankis, leidžiantis suderinti gyvūnų gerovę, žmogaus interesus ir ilgalaikį populiacijos išlikimą.
VIDEO! Kaip bebras užsikrečia trichinelioze. Netikėta tiesa apie žolėdį
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
