Mūsų sąlygomis stirnas stebėti yra lengviausia iš visų žvėrių. Jų daug, jos ne tokios atsargios kaip kiti kanopiniai, jas galima stebėti ir dieną, ir vėlai vakare, ryte. Be to, stirnos yra sėslios, jų teritorija nedidelė, priklauso nuo populiacijos tankio. Patelės niekur toli neklaidžioja, patinų teritorija irgi pasižymėta, toli ir jie nemigruoja.
Pavasarį gyvūnai išeina į artimus laukus ir pievas, ten ganosi. Gyvūnai eina ne būriais, o po vieną, du, priklausomai nuo šeimos sandaros išnyra kiekvienas iš savo kampo. Pasirodo stirna su pernykščiu jaunikliu, tada dar viena, kuriai iš paskos velkasi apyjaunis stirniokas. Atskirai pasirodo suaugę stirninai.
Stirnos ganosi kartu arba atskirai. Lauke gali laikytis ir grupėje, kartu gulėti, nes taip saugiau. Vis dėlto artėjant pavasariui suaugę stirninai jau pradeda kovoti dėl savo teritorijos. Kovo pabaigoje patinai jau pradeda kautis. Nors dar prieš mėnesį konkurentai ganėsi drauge, dabar draugystė virto nuožmia kova. Taip ir teritorija pasidalijama.
Vasarą stirninų bei stirnų teritorijos irgi persidengia. Senas patinas itin piktai išvarys jauną, bet ne retenybė, jei viename lauke pasirodo vienas, du ar net keli stirninai. Jeigu kyla kontaktinė kova, stirninai kaunasi piktai, agresyviai ir ilgai. Jie gali ne tik vienas kitą sužeisti, bet stipresnis stirninas jaunesnį ir silpnesnį gali net nugalabyti. Neretai ir stirnos viena su kita kovoja, pastebėta, kad vyresnė, stipresnė patelė išvaro jaunesniąją.
Stirnos ten pat ganosi, nors laiko kartu neleidžia. Sakoma, kad vasarą stirnos išsisklaido. Taip, į būrius nebesirenka, bet laikosi netoli savo gimtojo lauko, tiesiog vasarą mes jų taip gerai nematome dėl žalumos. Vasarą bendrame lauke vieną vakarą įžiūrėjome dvi stirnas ir du stirninus, ir tai buvo vieninteliai gyvūnai, pastebėti aukštoje vasarinėje žolėje.
Vasaros pradžioje gimsta stirniukai, pirmomis gyvenimo savaitėmis mama paslepia juos žolėje ar krūmuose, kur šie guli nejudėdami ir laukia, kada mama ateis ir pamaitins. Natūralus stirniukų apsauginis mechanizmas liepia nejudant gulėti, net jeigu ant jų važiuoja žoliapjovė. Tai ir lapių pjūties laukas, nes jos gauna lengvą grobį. Lapės seka, kur stirna maitina jauniklį, paskui tiesiog ateina ir stirniuką papjauna, paėda pati ir parneša savo jaunikliams.
Stirniukas pirmas šešias savaites guli žolėje ir laukia, kada vis ateis mama.
Teritorijos žymėjimas
Pavasarį, valydamas ragus į krūmų šakas ir nedidelių medelių kamienus, stirninas kartu pasižymi teritoriją, palikdamas specifinį kvapą, išsiskiriantį su liaukų sekretu. Stirninas ir toliau žymisi, net nusivalęs ragus. Trinant ragus pirmenybė teikiama medžiams su daugybe rauginių medžiagų: kadagiams, ąžuoliukams, eglutėms ir pušelėms.
Sekretą išskiriančių liaukų stirninai turi ir tarp priekinių kojų kanopų, todėl ir rausia žolę, samanas ir žemę, dažniau ten, kur trynė ir medelį. Pagal kvapą jie gali vienas kitą įvertinti.
Stirnos prieš rują taip pat įtvirtina savo teritoriją, nors ji daug mažesnė nei patinų; jaunų stirnų plotai būna mažesni nei vyresnių.
Ruja
Per rują stirninas gainioja stirną ratu. Neretai lauke, pievoje ar kirtime matyti išmintas apskritas takas, kur stirninas įnirtingai suko ratą aplink savo damą. Patinas paprastai turi vieną, kartais ir daugiau patelių, todėl ideali lyčių proporcija būtų 1:1. Per rują stirninas tampa tarsi užburtas. Jis būna aktyvus beveik visą parą, nes turi vienintelį tikslą – perduoti genus. Tad kartais patinas rytais ramiai guli po aistringos nakties nuovargio.
Įdomus faktas
Lytinę brandą patelės pasiekia vienų metų amžiaus, o patinai – sulaukę dvejų. Stirnų ruja vyksta liepą–rugpjūtį. Nėštumas trunka 9–10 mėnesių, įskaitant ilgą latentinį laikotarpį, kai uždelsiamas apvaisinto kiaušinėlio implantavimas gimdoje. Kai kurios patelės susiporuoja tik žiemos pradžioje, tad nėštumas trunka apie 5,5 mėnesio ir latentinio laikotarpio jos nepatiria. Paprastai gimsta du jaunikliai, dažniausiai skirtingų lyčių.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
