Žemdirbiai bei miškininkai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia būtinybę mažinti kanopinių žvėrių gausą. Argumentai aiškūs. Elnių, briedžių ar stirnų daroma žala jaunuolynams, žemės ūkio kultūroms ir eismo saugumui sukelia realių ekonominių nuostolių. Medžiotojų klubams tai taip pat aktualu, nes didelė kanopinių gausa reiškia ir didesnes kompensacijas už žvėrių padarytą žalą. Tačiau kyla esminis klausimas, ar populiacijų mažinimas iki minimalaus lygio yra ilgalaikėje perspektyvoje pagrįstas sprendimas.
Kaip kanopinių populiacijos mažėjimas paveiks plėšrūnų populiacijas ir išpuolių skaičių
2023 metais žurnale European Journal of Wildlife Research paskelbtas Suomijoje atliktas tyrimas atskleidžia kitą šios problemos pusę. Mokslininkai analizavo vilkų išpuolius prieš šunis vilkų teritorijose ir vertino jų ryšį su natūralios laukinės mitybinės bazės prieinamumu. Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingą neigiamą koreliaciją tarp kanopinių tankio ir vilkų išpuolių prieš šunis skaičiaus. Kitaip tariant, teritorijose, kur vilkams prieinama daugiau natūralaus grobio, tokių kaip briedžiai ar elniai, išpuolių prieš šunis nustatyta mažiau. Ten, kur laukinių kanopinių tankis mažesnis, rizika šunims didėja.
Tyrimas buvo atliktas teritoriniu principu, vertinant vilkų skaičių konkrečiose teritorijose, šunų naudojimo intensyvumą, kanopinių populiacijų tankį ir bendrą jų biomasę. Ypač svarbus veiksnys pasirodė esanti bendra laukinių kanopinių biomasa. Kuo ji didesnė, tuo mažesnė vilkų išpuolių prieš šunis tikimybė. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad konfliktas yra daugialypis, tačiau mitybinės bazės veiksnys yra aiškiai išmatuojamas ir reikšmingas.
Latvijos laukinės faunos specialistai ir medžiotojų organizacijos jau ne kartą yra akcentavę, kad kanopinių populiacijų reguliavimas negali būti vertinamas atskirai nuo plėšrūnų poveikio. Pastaraisiais metais kai kuriose teritorijose sumažinta briedžių gausa, kryptingai reguliuojama tauriųjų elnių populiacija, stirnų skaičių vietomis stipriai veikia plėšrūnų spaudimas, o šernų populiacija vis dar neatsigavusi po afrikinio kiaulių maro. Tuo pat metu vilkų populiacija išlieka stabili, o lūšių ir rudųjų lokių reguliavimas nėra vykdomas.
Šiame kontekste Suomijos tyrimo išvados tampa ypač aktualios. Jei vilkams prieinama natūrali grobio bazė mažėja, konfliktų su šunimis rizika gali didėti. Tai svarbu ir dėl visuomenės saugumo, nes išpuoliai fiksuojami ne tik medžioklės metu miške, bet ir gyvenamųjų sodybų teritorijose.
Niekas neginčija, kad kanopinių gausa turi tiesioginę įtaką miškų ir žemės ūkio nuostoliams bei eismo įvykių rizikai. Tačiau ekosistema yra tarpusavyje susijusi sistema. Vienos grandies silpninimas neišvengiamai veikia kitas. Todėl sprendimai dėl kanopinių populiacijų mažinimo turėtų būti priimami tik įvertinus plėšrūnų gausą, jų teritorinę struktūrą ir galimas pasekmes konfliktams su žmonėmis bei jų šunimis.
Subalansuotas, duomenimis pagrįstas laukinės gyvūnijos valdymas reiškia ne tik žalos mažinimą, bet ir visos ekosistemos pusiausvyros išlaikymą. Moksliniai tyrimai rodo, kad pernelyg supaprastinti sprendimai gali turėti nenumatytų padarinių. Todėl diskusija apie kanopinių gausą turėtų vykti platesniame kontekste, vertinant ne tik ekonominius, bet ir ekologinius bei socialinius aspektus.
Vilkų gaujos pagrindas – ne dominavimas, o šeiminiški ryšiai
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
