Šį rudenį Saremoje medžiotojai rado neįprastai daug nugaišusių lapių. Žemės ūkio ir maisto produktų administracijos laboratoriniais tyrimais vienai iš nugaišusių lapių nustatytas šunų maras, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Pastaruosius 20 metų šunų maras salos lapėms nebuvo nustatytas. Nors šunų maras nėra pavojingas žmonėms, jis gali užkrėsti naminius gyvūnus. Prieš kelis mėnesius medžiotojų asociacijai buvo pranešta, kad saloje yra įtartinai daug nugaišusių lapių. Kiti medžiotojai išreiškė panašų susirūpinimą ir kreipėsi pagalbos į Žemės ūkio ir maisto produktų administraciją.
Kadangi ši liga pavojinga naminiams gyvūnams, dabar raginama paskiepyti savo augintinius, jei to dar nepadaryta.
Estijos Žemės ūkio ir maisto tarnybos Vakarų regiono vyriausiasis specialistas Terje Opersas (Terje Opers) atkreipė dėmesį, kad šunų maras vis dar paplitęs tarp lapių ir mangutų ir kad tai labai paplitusi virusinė liga visame pasaulyje. Pasak T. Opperio, tarnyba negavo jokios informacijos, kad Saremoje būtų pradėję gaišti šimtai gyvūnų. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad šunų maras plinta San Tomėjoje.
„Vis dar tiriame kai kuriuos gyvūnus. Po to galėsime spręsti, kaip plačiai infekcija išplito saloje. Visi šunų ir šeškų savininkai turėtų būti atsakingi ir paskiepyti savo augintinius kompleksine vakcina“, – sako Opperis.
Apskritai Estijoje šunų maras neišplito. Tačiau ekspertas negali prognozuoti, kiek ilgai liga cirkuliuos Senosios salos teritorijoje.
Maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) duomenimis, šunų maras yra ūmi mėsėdžių gyvūnų infekcinė liga. Jai būdingas karščiavimas, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimas, plaučių uždegimas ir nervų sistemos sutrikimai.
Lapiukai yra ypač jautrūs. Susirgus šunims paprastai pasireiškia klausos, uoslės ir judesių sutrikimai. Sukėlėjas yra Parammyxoviridae šeimos šunų maro virusas. Virusas yra gana atsparus išorinėje aplinkoje.
Ligai imlūs vilkai, lapės, meškėnai, mangutai, kiaunes, šeškai, šakalai ir kiti mėsėdžiai. Iš naminių gyvūnų imliausi yra jauni šunys iki vienerių metų amžiaus ir kailiniai žvėreliai iki penkių mėnesių amžiaus. Kitų rūšių gyvūnai ir žmonės virusu neserga.
Dažniausiai užsikrečiama aerogeniniu būdu, šunims kramtant vieniems kitus, tačiau gali užsikrėsti ir oraliniu būdu (per burną) bei poravimosi metu. Didelė dalis užsikrėtusių šunų gali kliniškai nesusirgti, tačiau kurį laiką gali nešiotis virusą.
Šunų maras
Šunų maras yra labai užkrečiama ir pavojinga (dažnai mirtina) šunų liga, kurią sukelia šunų virusas (CDV), priklausantis paramiksovirusų šeimai. Tinkama profilaktika padeda kovoti su šia liga.
Šunų maras yra paplitęs tarp šuninių, kiauninių ir meškėninių gyvūnų. Gyvūnai gali užsikrėsti tarp rūšių, todėl už miesto gyvenantys šunys yra ypač pažeidžiami ligų sukėlėjų. Dažniausiai serga vyresni nei 6 savaičių amžiaus šuniukai – dar neskiepyti, bet jau be antikūnų gautų iš motinos. Vis dėlto šunų virusas gali užpulti augintinius bet kokiame amžiuje, nepriklausomai nuo rasės ar lyties. Žmogus yra atsparus virusui ir negali užsikrėsti nuo savo augintinio. Daugiau skaitykite čia
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
