Lietuvoje gali perėti daugiau nei 30 000 slankų porų. Tokią išvadą paskelbė Gamtos tyrimų centras, pristatydamas 2023 iki 2025 metais atliktų ekologinių ir genetinių tyrimų rezultatus. Ankstesnėje, 2006 metais paskelbtoje literatūroje šalies perinti populiacija buvo vertinama nuo 10 000 iki 20 000 porų. Gamtos tyrimų centro pranešimas Slankų tyrimai Lietuvoje
Nauji tyrimai atskleidė, kokiose buveinėse slankų tankumas didžiausias ir kokią reikšmę šiems paukščiams turi skirtingi šalies miškai. Centro pateiktas vertinimas rodo, kad perinti populiacija yra gerokai didesnė, nei manyta anksčiau. Tai yra patikslintas gausos vertinimas, o ne pranešime įrodytas populiacijos padidėjimas per pastaruosius metus.
Daugiausia slankų aptikta drėgnuose juodalksnynuose
Slanka (Scolopax rusticola) yra įprastas Lietuvos miškų paukštis, tačiau, kaip nurodo Gamtos tyrimų centras, šalyje ji iki šiol palyginti mažai ištirta. Atlikdami ekologinius ir genetinius tyrimus mokslininkai nagrinėjo slankų pasiskirstymą įvairiose buveinėse ir populiacijų genetinės struktūros ypatumus.
Nustatyta, kad tinkamiausios slankų veisimosi buveinės yra brandūs, itin drėgni juodalksnynai, kuriuose vyrauja derlingi, įmirkę dirvožemiai. Tokiose vietose viename kvadratiniame kilometre gali perėti nuo devynių iki dešimties porų. Kaip vienas tokių buveinių pavyzdžių pranešime nurodomas Adutiškio ir Guntauninkų miškų biosferos poligonas.
Panašus slankų tankumas tinkamiausiose buveinėse anksčiau buvo nustatytas ir pietvakarių Lietuvoje. Centro pranešime pateikiamas palyginimas su kitomis teritorijomis. Drėgnuose Baltarusijos alksnynuose tankumas siekia nuo dešimties iki dvylikos porų kvadratiniame kilometre, o iš dalies apsemtuose lapuočių sengirių plotuose šiaurės Ukrainoje gali siekti 24 poras.
Pušynuose tankumas mažesnis, bet jų reikšmė didelė
Įvairiuose Lietuvos lapuočių ir mišriuose miškuose nustatytas vidutinis slankų tankumas buvo 3,2 poros kvadratiniame kilometre. Pušynuose jis gerokai mažesnis ir siekia iki dviejų porų tokiame pačiame plote.
Vis dėlto mažesnis tankumas nereiškia, kad pušynuose peri tik nedidelė šalies slankų dalis. Gamtos tyrimų centro pranešime nurodoma, kad pušynai užima apie 34 proc. visų Lietuvos medynų ploto, todėl juose peri didelė šalies slankų populiacijos dalis.
Pavienės poros registruotos ir nedideliuose, izoliuotuose miškeliuose tarp žemės ūkio naudmenų. Mokslininkų vertinimu, bendras tokių miškelių plotas yra didelis, todėl juose taip pat gali perėti reikšminga vietinės populiacijos dalis.
Naujas vertinimas viršija 30 000 porų
Remdamasis tyrimų rezultatais, Gamtos tyrimų centras nurodo, kad Lietuvoje perinti slankų populiacija viršija 30 000 porų. Ankstesnis vertinimas nuo 10 000 iki 20 000 porų buvo pateiktas 2006 metais išleistoje literatūroje, kurią redagavo Petras Kurlavičius.
Pranešime pateikiamos ir kaimyninių šalių aplėsės, remiantis Powolny ir Czajkowski 2022 metų publikacija. Estijoje perinti slankų populiacija vertinama nuo 30 000 iki 60 000 porų, Latvijoje nuo 30 000 iki 45 000 porų, o Baltarusijoje apie 320 000 porų.
Genetinių tyrimų rezultatai pristatyti ir mokslinėje konferencijoje
Viešai prieinama ir informacija apie Gamtos tyrimų centro mokslininkų slankų genetinius tyrimus. Latvijos universiteto 2026 metų 84-osios tarptautinės mokslinės konferencijos tezių rinkinyje paskelbtas Evos Rūkštelytės, Daliaus Butkausko ir Sauliaus Švažo darbas apie slankų genetinę įvairovę, tirtą naudojant mitochondrinės DNR žymenis.
Konferencijos tezėse nurodoma, kad ištirti 92 paukščiai, kurių mėginiai surinkti Lietuvoje ir Ispanijoje. Mėginiai atstovavo perintiems, migruojantiems ir žiemojantiems paukščiams. Analizė atskleidė dvi skirtingas haplogrupes, tai yra pagal mitochondrinės DNR požymius išskiriamas genetines grupes.
Vilniaus universiteto talpykloje taip pat pateikiamas Evos Rūkštelytės 2026 metų magistro darbo apie slankų populiacinę genetinę struktūrą įrašas ir santrauka. Šiame darbe nagrinėti mėginiai iš Lietuvos, Ispanijos ir Baltarusijos, taip pat nustatytos dvi haplogrupės.
Šie darbai pateikia informacijos apie slankų genetinę struktūrą. Tačiau Gamtos tyrimų centro pranešime nenurodyta, kur paskelbta išsami ekologinio tyrimo metodika ir skaičiavimai, kuriais pagrįstas naujasis daugiau nei 30 000 perinčių porų vertinimas.
Migruojantis paukštis, svarbus ir medžiotojams
Slankų tyrimai apima ne tik jų perimvietes. Gamtos tyrimų centro pranešime, remiantis ankstesne literatūra, nurodoma, kad Baltijos regione ir Baltarusijoje perintys paukščiai daugiausia žiemoja pietvakarių Prancūzijoje ir šiaurės Ispanijoje. Dauguma slankų migruoja naktį, nedidelėmis išsklaidytomis grupėmis.
Slanka yra ir viena gausiausiai medžiojamų paukščių rūšių Europoje. Centro pranešime, remiantis Powolny ir Czajkowski 2022 metų publikacija, nurodoma, kad kasmet sumedžiojama apie tris milijonus slankų, daugiausia Prancūzijoje. Todėl duomenys apie perinčių paukščių gausą, jų buveines ir populiacijų tarpusavio ryšius svarbūs vertinant šios rūšies būklę.
Ankstesnis Lietuvos vertinimas naudotas ir Europos duomenų suvestinėje
BirdLife International 2021 metų Europos paukščių raudonojo sąrašo duomenų suvestinėje Lietuvos perinti slankų populiacija taip pat buvo vertinama nuo 10 000 iki 20 000 porų, remiantis 2013 iki 2018 metų duomenimis. Visoje Europoje perinti populiacija šiame šaltinyje įvertinta nuo 4,89 iki 6,75 milijono porų. Naujasis Gamtos tyrimų centro vertinimas, viršijantis 30 000 porų, yra didesnis už ankstesnę tarptautinėje suvestinėje naudotą šalies populiacijos aplėsę. Vis dėlto šių skaičių skirtumas savaime neįrodo populiacijos augimo, nes tam reikėtų palyginamų skirtingų metų tyrimų. BirdLife 2021 metų slankų populiacijos duomenys pagal šalis
VIDEO! Seimo vadovybė apdovanoja geriausius medžiotojus. Raudoneje rekordinis dalivių ir svečių skaičius!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
