Vos prasidėjus vasarai, gamtoje prasideda ne tik augimo ir brandos laikotarpis, bet ir vienas pavojingiausių sezonų laukiniams gyvūnams, ypač stirnų jaunikliams. Birželio mėnesį, kai pievos suželia aukšta žole, o ūkininkai skuba į laukus šienauti žolę, laukiniai gyvūnai susiduria su rimtu pavojumi – šienavimo technika kasmet nusineša tūkstančius stirniukų gyvybių.
Stirnų patelės pavasarį atsiveda jauniklius, dažniausiai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Per pirmąsias savaites stirniukai yra ypač pažeidžiami: jie neturi kvapo, todėl tampa „nematomais“ plėšrūnams, o jų pagrindinis apsaugos mechanizmas – visiškas nejudėjimas. Jaunikliai glaudžiasi aukštoje žolėje ar tarp augalų, laukdami, kol motina sugrįš juos pamaitinti. Ir būtent šis instinktas tampa jų pražūtimi.
Kai į lauką įrieda traktorius su šienavimo agregatu, stirniukas, užuot pabėgęs, lieka gulėti toje pačioje vietoje. Traktorių vairuotojai dažniausiai neturi jokios galimybės laiku pamatyti pasislėpusio gyvūno, todėl šienapjūtės metu jaunikliai dažnai būna mirtinai sužalojami arba žūsta vietoje.
Ką daro ūkininkai ir ar egzistuoja sprendimai?
Nors žala gamtai yra didelė, vis dar retas ūkininkas imasi aktyvių veiksmų tam, kad išvengtų tokių netekčių. Vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių metodų – prieš šienavimą apeiti lauką ar važiuoti jo pakraščiais su automobiliu ar keturračiu, tikrinant, ar nėra pasislėpusių gyvūnų. Taip pat galima naudoti specialias virves ar grandines, tempiamas prieš traktorių – jų judėjimas priverčia stirniuką atsikelti ir pabėgti.
Pažangesni ūkininkai bendradarbiauja su medžiotojų klubais ir pasitelkia dronus su termovizorinėmis kameromis. Tokie įrenginiai leidžia iš oro aptikti šilumą skleidžiančius objektus – pasislėpusius stirniukus ar kitus gyvūnus. Visgi, tokia įranga kainuoja brangiai, o valstybinė parama jos įsigijimui kol kas nėra numatyta.
Aplinkos apsaugos specialistai primena, kad gyvūnų apsauga nėra tik moralinė pareiga – pagal Lietuvos teisės aktus ūkininkai privalo imtis visų būtinų priemonių, kad jų veikla nedarytų žalos laukinei gamtai. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnyje, kuris įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis veikti taip, kad būtų išvengta žalos gyvūnams jų natūralioje aplinkoje.
Medžiotojų vaidmuo – svarbus kaip niekada
Daugelyje regionų medžiotojų būreliai jau seniai suprato, kad jų pagalba – būtina. Jie palaiko ryšius su vietiniais ūkininkais, padeda patikrinti laukus, ieško jauniklių ir, jei reikia, saugiai juos perkelia. Kai kur medžiotojai netgi investuoja į termovizorius ar bendradarbiauja su savanoriais, naudojančiais bepiločius orlaivius.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas ne kartą yra pabrėžęs, kad švietimas, informacijos sklaida ir visuomenės sąmoningumo didinimas yra vienas svarbiausių būdų išspręsti šią problemą. „Technologijos egzistuoja. Reikia tik noro ir bendradarbiavimo“, – teigia jis.
Iniciatyva „Neleisk sušienauti stirniuko“
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kartu su Medžioklė žurnalu kviečia prisijungti prie specialios akcijos Neleisk sušienauti stirniuko, kurios tikslas – kuo plačiau skleisti informaciją apie problemą ir paraginti tiek ūkininkus, tiek medžiotojus, tiek savanorius prisidėti prie jauniklių gelbėjimo.
Iniciatyvos metu LMŽD skatina ūkininkus informuoti medžiotojus prieš planuojamą šienapjūtę, o medžiotojai raginami aktyviai įsitraukti: tikrinti laukus, naudoti grandines, šunis ar termovizorius, fiksuoti gelbėjimo atvejus ir dalintis informacija su visuomene. „Kiekvienas išgelbėtas stirniukas – tai realus mūsų bendrų pastangų rezultatas“, – rašoma akcijos pranešime.
Stirniukų gelbėjimas tai ne vien gamtos mylėtojų pareiga, bet ir mūsų visų atsakomybė. Moderni žemės ūkio technika neturi tapti žudymo įrankiu. Pasitelkime bendradarbiavimą, šiuolaikines priemones ir gerą valią – tuomet šienapjūtė bus saugi ne tik derliui, bet ir mūsų laukinei gamtai.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
