Pačioje miesto širdyje, prie Valdovų rūmų, sostinės gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į tikrą fiestą. Vilniaus senamiestyje nuaidėjo šventinė eisena su medžiokliniais šunimis, o iškilmingumo suteikė Vilniaus medžioklinių ragų ansamblio „Tauro ragai“ atliekama muzika. Ant laužo čirškėjo du elniai, buvo kepamos gardžios žvėrienos dešrelės, puoduose virė aromatinga medžiotojiška sriuba. Visi patiekalai dalinti neatlygintinai – iš viso išdalinta apie 2000 porcijų.
Šventė sulaukė rekordinio lankytojų dėmesio – prie Valdovų rūmų būriavosi minios, viliojo ne tik skanūs patiekalai, bet ir pramogos: koncertai, šaudymas iš lanko, šaudymo tiras. Pirmą kartą tokį mastą pavyko pasiekti bendradarbiaujant Lietuvos medžiotojų draugijai ir didžiausiai šalies medžiotojų organizacijai – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai (LMŽD). Abiejų organizacijų nariai iš Vilniaus, Širvintų, Molėtų bei Trakų prisidėjo savo darbu, įdėdami širdį į jaukią atmosferą ir nepaprastai gardžių patiekalų paruošimą.
Pasak LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, tokie renginiai didmiesčių gyventojams yra itin svarbūs – jie leidžia medžiotojams artimiau pristatyti savo veiklą, pasidalinti bendruomeniškumo dvasia ir pavaišinti visus sveika, natūralia laukine mėsa.
Medžiotojas yra visuomenės dalis ir įkūnija jos ryšį su gamta
Autorius Kostas Slivskis
Šiandien rasime nemažai medžiotojų, kurie vis pakalba apie šautuvus nešiojančių vyrų ėjimą į visuomenę vien dėl to, kad jau eilę metų atsiranda prieštaraujančių medžioklei. Na, visaip mąstančių žmonių yra. Vieni – nė žalio supratimo neturintys apie medžioklę ir jos reikalingumą – yra prieš, kiti – už. Su tais, kurie už, medžiotojui lengva bendrauti, tačiau norisi, kad kuo daugiau būtų tų, kurie lengviau priima medžioklę, jos būtinumą ir medžiotojo gyvenimą.
Neabejotinai medžiotojų šventė Vilniuje yra ne kas kita, o medžiotojų ėjimas į visuomenę. Ir po šios šventės tikrai atsiras daugiau žmonių, teigiamai kalbančių apie medžiotojų gyvenimą. Apie šventę pasakoja aktyvus Tarptautinio safario klubo (SCI) ir Nacionalinio safario klubo narys, medžiojęs daugybėje pasaulio šalių ir sukaupęs nepaprastai daug trofėjų, Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) vadovas Gediminas Vaitiekūnas:
„Pirmą šventę Vilniuje surengėme prieš šešetą metų. Įvairios jos buvo: vienais metais per Vilnių važiavome iki Gedimino paminklo, kitais metais iki paminklo Gediminui ėjome nuo Bernardinų vienuolyno. Šiemet ėjome nuo Vilniaus rotušės iki paminklo Gediminui, grojo medžioklinis orkestras. Mes norime susirinkusiems parodyti, jog šiandien medžiotojas jau kitoks.
Dauguma į šventę atvyko su paradine apranga, o ir eilinėje medžioklėje visi atrodo kilniau – išaugo medžioklės kultūra, pagarba sumedžiotam žvėriui. Norime, kad visuomenėje gerėtų nuomonė apie medžiotojus. Ši šventė – tai tiesioginis bendravimas su nemedžiotojais, dovana vilniečiams ir miesto svečiams.”
Jei pirmos šventės buvo kuklesnės, šiemet rengiant šventę itin prisidėjo didžiausia šalies medžiotojų draugija – LMŽD. Tokiam bendravimui pritarė draugijos taryba. Šventėje dalyvavo jos vadovai – pirmininkas Virginijus Kantauskas ir direktorius Laimonas Daukša. Buvo pasidalinta išlaidomis. Daug LMŽD medžiotojų atvyko į šventę su savo klubų vėliavomis.
Pagrindinis šventės rėmėjas yra „Pulsar“. Čia jau itin tiktų pasakyti, jog ši firma iš savo veiklos ne tik pelno siekia, bet ir pilnai įsijungė į kultūrinį medžiotojų gyvenimą.
Suprantama, kad didžiausia organizatorė yra LMD. Kaip visada, prisideda Bernardinų vienuolynas. Dar Viešoji įstaiga „Šventė visiems“, kuri tuo pačiu organizavo Tautų mugę. Na, ir Valdovų rūmai, kurie medžiotojus šiai šventei įleidžia į savo teritoriją, priderina savo renginius.
Kažkada aš susipažinau su Jolanta Karpavičiene, kuri tada Valdovų rūmuose buvo direktoriaus pavaduotoja, o dabar yra Prezidento vyriausioji patarėja kultūros klausimais. Ji papasakojo apie kasmet rudenį rūmuose rengiamas medžioklės dienas. Apie tai mažai kas žinojo. Tada ir kilo mintis tą dieną organizuoti medžiotojų šventę miestiečiams.
Dabar šiai šventei suteiktas pavadinimas – Žvėrienos puota, nes jau porą metų visus atvykusius vaišiname žvėrienos patiekalais.
Apgailestauju, kad šiemet šventę ignoravo Aplinkos ministerija ir nepanoro bendrauti šia tema. Tačiau smagu, kad į šventę atvyko ne vienas Seimo narys. Buvo net medžioklės rūbais apsitaisęs Seimo pirmininkas Juozas Oleka. Dalyvavo eisenoje, pasakė kalbą. Daugeliui tai buvo naujiena, kad jis – medžiotojas. Tuo atėjimu į šventę jis labai mus pagerbė ir visuomenei parodė, jog medžioklė būtina.
Šioje šventėje mes vilniečiams primename, kad miesto istorija prasidėjo nuo medžioklės. Tai pasako valdovo sapnas – ir Vilnius tapo sostine.
Labai ilgai žmonijos istorijoje medžioklė buvo itin svarbi. Dėka medžioklės susikūrė muzika – buvo reikalingi įvairūs signalai, atsirado būgnas, medžioklinis ragas.
Kai žmogus išmoko išdirbti kailius, sumedžioti žvėrys tapo rūbais. Taip prasidėjo drabužių pramonė ir mada. Kailiai šimtmečius buvo vertinami.
Kai kas tai ignoruoja, ypač žalieji. Tačiau sintetiniai rūbai tampa šiukšle ir teršia aplinką. Reikia daug fabrikų šiukšlėms utilizuoti, kai tuo tarpu oda ar kailis per kurį laiką supūva ir išsiskaido kaip ir kita organika.
Manau, jog būtent medžiotojai turi tokį supratimą sugrąžinti.“
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
