Tekstas: Rita KRUŠINSKAITĖ, ŪP korespondentė
Nepaisant įvairių institucijų pastangų padėti ūkininkams apsaugoti naminius gyvulius nuo vilkų, šių plėšrūnų išpuoliai nesiliauja. Stambiųjų plėšrūnų tyrėjo, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio įsitikinimu, taip yra todėl, kad sukurta probleminių vilkų paėmimo iš gamtos sistema yra ydinga ir net žalinga vilkams bei gyvulių augintojams.
Vietoj vieno keturi
Per šių metų ganiavos sezoną Telšių rajone, Žarėnų seniūnijoje, buvo užregistruoti 8 atvejai, kurių metu vilkai papjovė 27 naminius gyvulius, o su ja besiribojančioje Plungės rajone esančioje Žlibinų seniūnijoje per 7 apsilankymus vilkai papjovė 17 gyvulių. Paskutinis pjovimas buvo užregistruotas rugpjūčio 20-ąją.
2024 m. rugpjūčio 20 d. P. Adeikis pradėjo Žarėnų atvejo tyrimą. Mokslininkas užfiksavo 4 atvejus, kad prie 4 skirtingų papjautų gyvulių buvo atėjęs vienas vilkas. Rugpjūčio 28 d. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) išdavė leidimą Žarėnų seniūnijai paimti iš gamtos du probleminius vilkus.
„Nustačiau, kad žalą daro vienas vilkas, bet leidimas išduotas 2 vilkams nušauti. Vadinasi, žalos nustatymo komisija nustatė, kiek individų daro žalą, nekreipdama dėmesio į mano pateiktus duomenis, o tai rodo, kad komisija visiškai nesigilino į faktą“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai sakė P. Adeikis ir pridūrė, kad, pradėjus tyrimą, jam buvo pasakyta, jog gyvulius pjauna patelė su jaunikliais, esą, tai rodė likę dideli ir maži pėdsakai, tačiau kameros užfiksavo, kad papjautų gyvulių ėsti atėjo vienas vilkas, 5 lapės ir 4 usūriniai šunys.
Papjautų gyvulių buvo ir Žlibinų seniūnijoje, todėl AAA išdavė leidimą paimti iš gamtos dar 2 probleminius vilkus, ignoruodama ar neturėdama medžioklėtyrininko pateiktos informacijos, kad žalą daro vienas vilkas. „Nesuprantu, kodėl AAA, kuri pirmiausia turėtų atstovauti gamtai, dėl vieno probleminio vilko išdavė leidimus nušauti keturis vilkus. Man, kaip stambiųjų plėšrūnų tyrėjui, kyla klausimas, kokios yra leidimus prašančios išduodi komisijos ir juos suteikiančios AAA kompetencijos? Kieno interesus atstovauja vieni ir kiti? Suprantu, kad komisija, prašanti leidimo vilkams sumedžioti, atstovauja ūkininkams, tačiau AAA nereikalauja sumedžioti probleminį vilką, ji išduoda leidimą nušauti bet kuriuos 4 vilkus“, – kalbėjo mokslininkas.
Nušovė vilkę
Kadangi vietiniams medžiotojams nepavyko sumedžioti žalą darančio plėšrūno, jie davė leidimą savo medžioklės plotuose vilką sumedžioti P. Adeikiui, kuris ir toliau tose vietovėse vykdė tyrimą. Po penkias naktis trukusio budėjimo spalio 2 dieną mokslininkas sumedžiojo vilkę.
„Veterinarijos akademijoje atlikus skrodimą, paaiškėjo, kad tai buvo jauna ligota patelė, kuriai po galimos traumos buvo trūkusi pilvaplėvė. Tikriausia dėl šios priežasties ji ir nesugebėjo susimedžioti sau laukinio grobio“, – aiškino stambiųjų plėšrūnų tyrėjas.
Sumedžiojus šią vieną vilkę, gyvulių pjovimai abiejose seniūnijose liovėsi – iki spalio 23 d. (kai buvo renkama informacija rašiniui) nebuvo užregistruota nė vieno atvejo. Tai reiškia, kad teisingai nustačius ir paėmus iš gamtos probleminį vilką, problemos nebeliko.
P. Adeikui, kaip biologui, vilkų tyrėjui, kyla klausimas, kokiems dar trims pilkiams sumedžioti buvo išduoti leidimai: „Jei mes sprendžiame gyvulių augintojų problemą, kad vilkai nedarytų žalos, reikia paimti iš gamtos probleminį vilką. Šis atvejis (jų yra ir daugiau) parodė, kad tai padaryti geriausiai gali specialistai, išmanantys vilkų elgseną ir galintys tam reikalui skirti daug laiko.“
Tai yra darbas
Mokslininkui nesuprantama, kodėl AAA nereikalauja, kad šią problemą spręstų specialistai, nes leidimus išduoda visiškai nesigilindama į situaciją. „Esama probleminių vilkų paėmimo iš gamtos sistema nesprendžia konflikto, bet įteisina vilkų brakonieriavimą ne vilkų medžioklės sezono metu“, – įsitikęs ŪP pašnekovas.
Jo nuomone, reikia išmanyti vilkų elgseną, turėti daug kantrybės ir žinių apie pilkių medžioklę, kad galėtum pasiekti norimų rezultatų. „Dabartinė sistema ypač vilkams jautriu dauginimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiu leidžia ardyti vilkų šeimas ir taip dar labiau gilina šią problemą. Nušaunat bet kurį vilką, yra tikimybė, kad bus nušautas alfa patinas ar alfa patelė. Prisiminkime Žemaitijos atvejį, kai kaip probleminė buvo nušauta prie pasigauto elniuko iš miško išėjusi patelė. Toks probleminių vilkų medžiojimas yra tik ūkininkų problemos sprendimo imitavimas“, – pabrėžė mokslininkas.
Anot redakcijos pašnekovo, gyvulių augintojams meluojama, kad visi vilkai yra blogi ir juos reikia šaudyti į kairę ir į dešinę. Galima išnaikinti 99 proc. vilkų populiacijos, bet jei tas 1 proc. liks probleminiai vilkai, gyvulių augintojų problema nebus išspręsta. „Iš principo tai yra atstovavimas medžiotojų interesams. Susidaro tokia nuomonė, kad AAA, nesigilindama į kiekvieną gyvulių pjovimo atvejį ir išduodama tokius leidimus, atstovauja medžiotojų interesams, leisdama jiems naikinti savo konkurentus medžiojant kanopinius žvėris. Dabar vadovaujamasi nuostata, kad probleminius vilkus medžiotų medžiotojai, o ne specialistai. Tačiau pastarieji man tiesiai šviesiai yra pasakę, kad neturi laiko visą savaitę sėdėti prie vieno vilko, jie turi pagrindinius darbus.
Medžioklė medžiotojams yra laisvalaikio praleidimo forma, o probleminio vilko paėmimas iš gamtos yra darbas, ypač, kai jį reikia paimti ne medžioklės sezono metu, kai jie dauginasi, patelės maitina vilkiukus arba juos jau vedžiojasi. Sumedžiojus patelę, vilkiukai pradeda pjauti gyvulius ir taip tampa probleminiais vilkais. Probleminių vilkų paėmimas iš gamtos nėra medžioklė ir laisvalaikio praleidimas, tai yra problemos sprendimas, nesukuriant kitos, bet to nesuprantama“, – savo pozicijos neslėpė P. Adeikis.
Būtina tobulinti
„Aplinkos ministerija, AAA sako, kad, sprendžiant vilkų problemą, reikia remtis mokslininkų išvadomis, o kai tekiu išvadas ir sakau, kad esama tvarka neveikia, ją reikia keisti, į tai neatsižvelgiama. Dabartinė probleminių vilkų paėmimo iš gamtos sistema yra ydinga ir netgi žalinga vilkų populiacijos atžvilgiu. Ji, užuot sprendusi problemą, kuria probleminius vilkus. Minėtu atveju nebuvo reikalaujama sumedžioti probleminį vilką, o buvo duotas leidimas nušauti 4 vilkus. Ar tai reiškia, kad, nušovus bet kuriuos 4 vilkus, o ne vieną probleminį, problemos nebeliks? Nušovus 4 vilkus, atsiranda galimybė, kad bus nušautas jaunus vilkus maitinantis individas. Kodėl nustačius, kad yra vienas probleminis vilkas, sistema suveikia taip, kad išduodami du leidimai nušauti 4 vilkus?“ – svarstė P. Adeikis.
Mokslininkas tvirtino, kad dabartinė probleminių vilkų sumedžiojimo leidimų išdavimo tvarka yra ydinga. Viena, niekas nekontroliuoja, koks prašymas pateikiamas, ar jis atitinka faktą, antra – leidimas išduodamas pagal prašymą, nežiūrint į faktą. Abi grandys suveikia klaidingai, o specialistų pagalba ignoruojama. „Dabar visi turi nuomonę, bet neturi žinių jai pagrįsti“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.
P. Adeikis įsitikinęs, kad daug medžiotojų net neturi reikalingų žinių apie vilkų elgseną ir jų medžioklę. Per tris savaites trunkančius medžiotojų mokymo kursus tik 15 min. skiriama informacijai apie vilką. „Vadinasi, AAA užtenka tokio išsilavinimo, kad vairuotojas, statybininkas, inžinierius, išklausęs tokį kursą, jau gali nustatyti, kuris vilkas yra probleminis, paimti tą vilką iš gamtos ir išspręsti problemą“, – teigė ŪP pašnekovas.
Lietuvių skalikų kaulų kasinėjimai. Archeologai ieško veislės ištakų. Pokalbiai apie medžioklę #72
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
