Mėsos vytinimas – tai nesudėtingas procesas, leidžiantis pasigaminti itin gardžių užkandžių. Tačiau vytinimo metu būtina apsaugoti mėsą nuo ropojančių, skraidančių ir bėgiojančių smaližių, kurie taip pat mėgsta mėsą, bet su jais dalintis nesinori. Mano pirmoji patirtis vytinant mėsą, atrodytų, tinkamoje vietoje baigėsi nesėkme – beveik paruoštą elnienos gabaliuką atrado pelė, kuri per kelias minutes sugadino trijų savaičių darbą. Ši nesėkmė privertė susimąstyti, kaip procesą padaryti saugesnį ir tuo pačiu efektyvesnį.
Taigi, mėsą reikia apsaugoti nuo paukščių, pelių, o orams šylant – ir nuo musių, vapsvų bei kitų vabzdžių. Tuo pačiu būtina užtikrinti pakankamą oro cirkuliaciją, kad drėgmė iš mėsos pasišalintų. Kitaip tariant, reikia geros oro tėkmės. Vienas iš galimų sprendimų – brėžinyje ir nuotraukoje matomas vėjo tunelis. Iš esmės tai dėžė, kurios abiejuose galuose medines sienas pakeičia vielinis tinklas. Kad būtų apsaugota nuo paukščių ir pelių, pasirinktas tinklas su 10×10 mm akutėmis. Kai atsiras vabzdžių, reikės dar smulkesnio tinklo įdėklų.
Dėžę pritvirtinau šešėlyje, po namo pastoge. Net kai atrodo, kad vėjo nėra, galima pastebėti, kaip joje pakabinti vytinamos mėsos gabalėliai šiek tiek siūbuoja. Tai reiškia, kad oro srautas pakankamas. Mėsa nepelija ir vis labiau džiūsta – vytinasi. Dėžei pagaminti naudojau OSB plokštes ir cinkuotą tinklą. Mėsa pakabinta ant M8 srieginių strypų su medvilniniais siūlais. Dėžės apačioje, po mėsa, dėl saugumo padėjau aliuminio folijos padėklą.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
