Lietuvoje vis aktyviau plečiantis kelių infrastruktūrai, laukinės gamtos apsauga tampa neatsiejama didžiųjų projektų dalimi. Vienas iš tokių pavyzdžių yra magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga rekonstrukcijos planas, kurį rengia UAB Tyrens Lietuva pagal sutartį su AB Via Lietuva. Šiuo metu planuojama kelią išplėsti iki keturių eismo juostų su skiriamąja juosta ir aptverti jį iš abiejų pusių, taip užtikrinant didesnį eismo saugumą. Tačiau kartu tai kelia naujus iššūkius laukinių gyvūnų migracijai.
Kad aptvertas kelias netaptų neįveikiamu barjeru, buvo pavesta atlikti išsamų žinduolių populiacijų tyrimą ir pasiūlyti sprendimus, leidžiančius gyvūnams saugiai kirsti kelią. 2025 m. VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ parengė tarpinę bioįvairovės tyrimų ataskaitą, kurioje pateikti duomenys apie žinduolių rūšių pasiskirstymą, jų buveines bei migracijos kelius visame A10 kelio ruože nuo 9 iki 66 kilometro.
Tyrimo rezultatai ir išvados
Atlikus daugiau kaip pusės tūkstančio transektų analizę, nustatyta, kad šalia kelio gyvena arba reguliariai migruoja beveik visos Lietuvoje paplitusios stambiosios ir vidutinės faunos rūšys – briedžiai, taurieji elniai, danieliai, stirnos, šernai, lapės, barsukai, ūdros bei vilkai. Kai kuriose vietose aptiktos ir retų bei saugomų rūšių veiklos žymės, tarp jų – stumbro, ūdrų ir net šikšnosparnių kolonijos.
Tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius penkerius metus keliuose tarp Panevėžio ir Pasvalio nuosekliai daugėja transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais. 2020 m. fiksuota 15 tokių įvykių, o 2024 m. – jau 28. Avarijų dažniausiai pasitaiko tarp 19–25 km, 29–36 km ir 59–63 km kelio ruožuose. Tose pačiose vietose nustatytas ir didžiausias gyvūnų veiklos pėdsakų tankis.
Pasak tyrimą vykdžiusių ekspertų, kelio aptvėrimas iš abiejų pusių be atitinkamų migracijos jungčių sukeltų rimtą ekologinį poveikį: gyvūnų buveinės būtų fragmentuotos, dalis populiacijų prarastų galimybę laisvai judėti, o ekologinis tinklas taptų suskaidytas.
Siūlomos priemonės
Remiantis gautais duomenimis, siūloma įrengti tiek požemines, tiek antžemines perėjas, vadinamuosius žaliuosius tiltus.
Požeminės perėjos mažiems ir vidutinio dydžio gyvūnams planuojamos keliose atkarpose: ties 11,9–12,2 km, 14,1–14,4 km, 22,7–22,9 km, 35,8–35,9 km, 37,2–37,4 km, 51,6–51,8 km, 56,4–56,6 km ir 60,1–60,3 km.
Didiesiems žinduoliams, tokiems kaip briedžiai, elniai ar stumbrai, rekomenduojama įrengti erdvesnes pralaidas ties 43,0–43,2 km ir 47,5–47,7 km ruožais.
Trys žalieji tiltai – virš kelio įrengiamos plačios apželdintos perėjos – numatyti ties 11,2–11,3 km, 25,0–26,0 km ir 63,2–63,4 km.
Šios konstrukcijos ne tik leidžia gyvūnams saugiai kirsti kelią, bet ir atkuria natūralų kraštovaizdžio vientisumą. Antžeminiai tiltai bus apželdinti vietinėmis augalų rūšimis, jų kraštuose numatyta tanki krūmų ir medžių juosta, o vidurinė dalis – atviresnė, kad tiltu galėtų naudotis tiek dideli, tiek smulkūs gyvūnai.
Tvoros palei kelią bus įrengtos taip, kad gyvūnai negalėtų patekti į važiuojamąją dalį, tačiau būtų nukreipiami link specialiai suprojektuotų praėjimų. Tokia sistema jau sėkmingai taikoma projektuose, susijusiuose su Rail Baltica geležinkelio linija.
Kodėl šie sprendimai reikalingi
Gyvūnų migracija yra būtina gamtos procesų dalis. Briedžiai, elniai, vilkai ir daugelis kitų rūšių kasmet keičia ganyklas ar veisimosi teritorijas. Kai šiuos maršrutus kerta intensyvaus eismo keliai, jie tampa mirtinais spąstais tiek žvėrims, tiek vairuotojams.
Aptvertas kelias be perėjų tampa barjeru, atskiriančiu gyvūnų populiacijas ir ilgainiui mažinančiu jų genetinę įvairovę. Todėl žaliosios jungtys – tai ne prabanga, o būtina sąlyga tvariam kelių planavimui.
Europos patirtis
Panašūs sprendimai jau daugelį metų taikomi Vakarų Europoje. Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje įrengti šimtai įvairaus dydžio žaliųjų tiltų ir požeminių perėjų, kurie gerokai sumažino gyvūnų žūtis keliuose. Vien Nyderlanduose, kur tokių tiltų yra daugiau nei 70, avarijų su laukiniais gyvūnais skaičius sumažėjo beveik perpus.
Vokietijoje ir Austrijoje žaliosios jungtys tapo privalomu kelių ir greitkelių projektavimo elementu. Pavyzdžiui, garsusis Grünbrücke virš A20 greitkelio Vokietijoje – 50 metrų pločio žaliasis tiltas, kuriuo kasmet migruoja šimtai žvėrių.
Tokie projektai ne tik užtikrina biologinės įvairovės išsaugojimą, bet ir ženkliai prisideda prie eismo saugumo.
Planuojamos perėjos magistraliniame kelyje A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga – tai svarbus žingsnis link modernesnės, gamtai draugiškesnės kelių infrastruktūros. Įgyvendinus šias priemones, sumažės transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais, bus išsaugoti svarbūs migracijos koridoriai ir užtikrintas ekologinis tinklo vientisumas.
Kaip pažymi Aplinkosaugos skyriaus vadovė Raminta Opanė, šis projektas leis suderinti transporto plėtrą su gamtos apsauga – išsaugant tiek laukinės faunos judėjimo galimybes, tiek žmonių saugumą keliuose.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
